Fotoreportažas iš Lewben parodos meno mugėje „ArtVilnius‘15“ bei pokalbis su parodos kuratore Francesca Ferrarini

Birželio 25-28 dienomis LITEXPO parodų centre vyko VI tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘15”, kurios metu mugės ypatingasis partneris, tarptautinė įmonė „Lewben Group” pirmą kartą visuomenei pristatė dalį meno fondo „Lewben Art Foundation“ valdomos šiuolaikinių tarptautinių menininkų kolekcijos. Italų kuratorės Francesca Ferrarini sudarytoje parodoje pristatyti menininkų Charles Avery, Markus Schinwald, Tala Madani, Los Carpinteros, Tony Cragg, Thomas Houseago, Bertrand Lavier, Jonathas de Andrade ir Pedro Reyes kūriniai. Lewben stende taip pat periodiškai vyko performansas: Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro smuikininkas Kęstutis Pleita griežė iš šaunamųjų ginklų P. Reyeso sukurtu smuiku. Apie parodos sudarymo, jos konteksto ir pačios kolekcijos ypatumus kalbamės su kuratore Francesca Ferrarini.

Galbūt vertėtų pradėti nuo jūsų kuruotos parodos ArtVilnius’2015 priešistorės. Kokiu būdu susipažinote su aktyviai pildoma Leweben kolekcija? Ar tai pirmoji jūsų kuruota paroda, sudaryta iš kūrinių, priklausančių privačiai ar korporatyvinei kolekcijai?

Su Lewben kolekcija susipažinau per bendrą tinklą meno pasaulyje, o po kurio laiko tapau ir fondo tarpautinės kolekcijos pildymo ir plėtros patarėja. Tai pirmoji kuruota paroda su Lewben kolekcija, tačiau ne pirmoji mano rengta paroda apskritai.

Tikriausiai buvo nelengva išsirinkti kūrinius iš įvairios Lewben fondo kolekcijos, kurie užpildytų nemažą fondo stendą ArtVilnius mugėje. Kokiu būdu rinkotės konkrečius menininkus, kūrinius? Ar pasirinkimą lėmė kažkokia jus dominanti tema bei problematika, ar ji iškilo jau pačiame kūrinių atrankos procese?

Visi parodoje pristatomi menininkai – jau gerai įsitvirtinę tarptautinėje meno scenoje, turintys ilgą dalyvavimo parodose svarbiausiuose meno muziejuose istoriją. Didžiulis Charleso Avery piešinys, skirtas Onomatopėjos Muziejaus atidarymui – svarbus Lewben kolekcijos eksponatas – tapo parodos išeities tašku. Kitų kūrinių pasirinkimas išplaukė iš mūsų dažniausiai nagrinėjamų temų – šiuolaikinės skulptūros ir tapybos estetika bei kaip menas atspindi visuomenę.

Menininko Pedro Reyes muzikiniai instrumentai, vieną kurių eksponuojate ir Lewben stende,  sukurti iš Meksikoje surinktų ginklų dalių. Tokiu būdu menininkas prievartą pakeičia kultūra. Ar, jūsų manymu, menininko vaidmuo galėtų plėstis – nuo to, kuris atspindi visuomenę, prie to, kuris ją tiesiogiai (ar sistemiškai) keičia, pasiūlydamas kitokius, alernatyvius būvio būdus?

Stebėdama ir tyrinėdama meno sceną, galiu sakyti, jog visi menininkai mėgina tai daryti. Kiekvienas kūrinys pasiūlo kitokią būvio galimybę, sukurdamas įtampą tarp mūsų nusistovėjusių vidinių nuostatų, skonio, kultūros ir to, su kuo (netikėtai) susiduriame. Tad menininkai, kurie tapo garsūs, tapo tokiais būtent todėl, jog pirmieji pastebėjo pokyčius visuomenėje ir surado tikslų būdą tiems pokyčiams išreikšti. Iš dalies šiandien menas atlieka tą vaidmenį, kurį XIX a. vaidino filosofija. Geri menininkai geba užgriebti svarbų momentą anksčiau nei bet kuris iš mūsų, nei bet kita disciplina… Pažvelkite į meną, o paskui į architektūrą, į dizainą ir t.t. – menas visuomet žengia pirmas. Tačiau visuomenei prireikia nemažai laiko, jog suprastų ir priimtų meną, todėl skonis visuomet subręsta vėliau nei faktai.

Kas, jūsų nuomone, svarbu, kuruojant parodą itin specifinėje aplinkoje ir kontekste – šiuo atveju – ArtVilnius tarptautinėje meno mugėje. Kaip šis kontekstas įtakojo jūsų parodos formavimą ir kūrinių pasirinkimą?

Kaskart, kuruodama parodą, pirmiausia savęs klausiu: kas bus šios parodos auditorija? Kadangi manau, jog tas, kuris nusprendžia surengti parodą ar renginį tai daro pirmiausia todėl, jog nori pasidalinti sava patirtimi su kitais. Tad kotekstas man išties svarbus ir todėl mes daug dirbome, siekdami šią parodą įjungti į bendrą kontekstą, paversdami ją prieinama kiek įmanoma platesnei auditorijai, tačiau tuo pat metu pasirinkti kūriniai pasakoja ir mūsų istoriją… Ar pastebėjote, jog paroda neturi pavadinimo? Taip nutiko todėl, jog man buvo įdomu papasakoti Lewben istoriją, bet iš tiesų tik pirmąjį jos skyrių. Kadangi kai kurie kūriniai buvo itin kompleksiški, mes parengėme katalogą, nemokamai dalijamą mugės metu, kuriam parašiau tiek įžanginį tekstą, tiek kiekvieno kūrinio aprašymus bei nusakiau kūrinių tarpusavio ryšius.

Kalbant apie ArtVilnius kaip erdvę ir renginį, galiu pasakyti, jog didžiuojuosi šiuo bendradarbiavimu: kadangi pastaruoju metu Vilniuje nuolat vyksta ir kuriasi įdomūs dalykai ir iniciatyvos, tampa itin svarbu apjungti jėgas tarp svarbių meno lauko žaidėjų, sutvirtinti, o ne skaldyti meno sceną.

Scenos sutvirtinimas tokioje šalyje kaip Lietuva tampa itin aktualus: kaip žmogui iš šalies ši meno scena man atrodo itin gyvybinga: daugybė įvairių kartų menininkų nagrinėja skirtingas temas ir išbando skirtingas technikas, šalyje yra pakankamai stiprių meno institucijų, galinčių megzti dialogus tarp modernaus ir šiuolaikinio meno, vyksta bienalės, trienalės, veikia nemenkas skaičius rezidencijų, meno mokyklų. Per pastaruosius penkerius metus stebėjau, kaip sparčiai auga ir pati šiuolaikinio meno auditorija, ir, kaip galėjome pastebėti ArtVilnius renginio metu, Lietuvoje tikrai yra šiuolaikiniu menu besidominti publika. Būtent todėl dabar itin svarbu pasiūlyti šiai publikai aukštos kokybės meno programą, turtinti jos meno supratimą, tad dėl to ir nusprendėme parodyti savo kolekcijos kelionę Vilniaus žiūrovams. Tad, kintant ir augant Lietuvos meno scenai, pastarosios ateitis tampa visų mūsų reikalu. Turiu omenyje, visų mūsų: nuo Lewben iki visų kitų institucijų, menininkų, dėstytojų, galerijų – metas pradėti bendradarbiauti ir dirbti ties ateitimi drauge.

Taip, pastebėjome, jog paroda neturi pavadinimo – kaip ir Avery kūrinys – „Be pavadinimo“! Tokiu būdu jūs tarsi pratęsiate įsivaizduojamą Avery paveikslo erdvę ir pasaulį, kuriame susitinka tikri meno kūriniai ir meno istorijos veikėjai, išradimai, idėjos ir vaizduotė, į fizinę parodos tikrovę. Ar panašiai matote ir kolekciją, jos erdvę? Kuo, jūsų nuomone, iš kitų pasaulio kolekcijų išsiskiria Lewben meno rinkinys?

Na, ne itin. Kolekcija visuomet yra itin asmeninė istorija, nors ją ir sieja bendra gija. Daugelis kolekcijų vis tik yra kolekcininko skonio ir nuostatos atspindys. Vis tik Lewben kolekcijos stiprybė tame, jog ji skirta dalintis su kitais, tad mums svarbu į kolekciją įtraukti stipriausius tų menininkų, kurie mus domina, kūrinius.

Iliustracija viršuje: Charles Avery, Be pavadinimo (MoAO* vaizdas nuo Revoliucijos aikštės su Hammonsu, Hepworthu, Koonsu, nežinomu dailininku iš Velykų salos), 2013. Pieštukas, tušas, akrilas ir guašas ant popieriaus

Lewben parodos vaizdas meno mugėje „ArtVilnius‘15“

Jonathas de Andrade, Nostalgija, intensyviausias jausmas, 2012. Instaliacija

Jonathas de Andrade, Nostalgija, intensyviausias jausmas, 2012. Instaliacija

Tala Madani, 3D išgręžimas, 2014. Drobė, aliejus

Jonathas de Andrade, Nostalgija, intensyviausias jausmas, 2012. Instaliacija

Lewben parodos vaizdas meno mugėje „ArtVilnius‘15“

Bertrand Lavier, Ibo, 2008. Skulptūra iš bronzos ir nikelio

Lewben parodos vaizdas meno mugėje „ArtVilnius‘15“

Tala Madani, 3D išgręžimas, 2014. Drobė, aliejus

Pedro Reyes, Visuomenė be ginklų (Smuikas IX), 2014

Lewben parodos vaizdas meno mugėje „ArtVilnius‘15“

Charles Avery, Be pavadinimo (MoAO* vaizdas nuo Revoliucijos aikštės su Hammonsu, Hepworthu, Koonsu, nežinomu dailininku iš Velykų salos), 2013. Pieštukas, tušas, akrilas ir guašas ant popieriaus

Smuikininkas Kęstutis Pleita griežia iš šaunamųjų ginklų P. Reyeso sukurtu smuiku

Smuikininkas Kęstutis Pleita griežia iš šaunamųjų ginklų P. Reyeso sukurtu smuiku

Jonathas de Andrade, Nostalgija, intensyviausias jausmas, 2012. Instaliacija

Jonathas de Andrade, Nostalgija, intensyviausias jausmas, 2012. Instaliacija

Markus Schinwald, Uri, 2012. Aliejus, drobė

Lewben parodos vaizdas meno mugėje „ArtVilnius‘15“

Los Carpinteros, Armatūra nr. 2, 2014. Akvarelė, popierius

Tony Cragg, Prieštaravimas, 2013. patinuota bronza

Thomas Houseago, Bronzinis portretas (Vidurnakčio kaukė), 2009. Patinuota bronza

Nuotraukos: Marta Ivanova