Videoreportažas iš Frieze New York meno mugės

Praėjusį savaitgalį, gegužės 10 – 13 dienomis, nedidelė Randall sala viršutiniame Manhetene skendo žmonių sraute. Vandens taksi, specialiais autobusais ir pėsčiomis meno gerbėjai mėgino pasiekti nuo centro nutolusią salą, kurioje antrus metus iš eilės įsikūrė šiuolaikinio meno mugė Frieze New York. Londone sėkmingai vykstanti mugė prieš metus įsiveržė į Niujorką, gerokai pakeisdama iki tol vyravusį šiuolaikinio meno peizažą. Istorinei Niujorko meno mugei The Armory teko nulipti laipteliu žemyn ir mėginti iš naujo įrodyti savo pranašumą bei atrasti savąjį veidą. 2013 m. Frieze New York pastatytoje laikinoje palapinėje prisistatė daugiau kaip 180 gerai žinomų bei neseniai startavusių galerijų, o papildomą mugės programą sudarė kasmetiniai projektai: kuratorinė programa (kuruota Cecilia Alemani), pokalbių ciklas (rengiamas frieze žurnalo sudarytojų Dan Fox and Sam Thorne) bei mugės skulptūrų parkas (kuruotas Tom Eccles). Būtent skulptūrų parke, prie šiaurinio įėjimo į mugės palapinę prieštartingo menininko Paul McCarthy sukurtas ir pastatytas Balioninis šuo (Baloon Dog) susilaukė didžiausio dėmesio ir sukėlė daugiausia diskusijų. Beveik 25 m. aukščio pripučiama struktūra atvirai nurodė ir šaipėsi iš “sėkmingiausiu Amerikos menininku” tituluoto Jeff Koonso plieninių skulptūrų. Provokacija atsipirko – kūrinys ne tik tapo 2013 m. mugės skiriamuoju ženklu, tačiau ir buvo parduota už 2 mln. 565 tūkst. litų (950 000 dolerių).

Kitas nemenkiau aptarinėjamas, tačiau kitaip nei iš tolo šviečiantis McCarthy šuo užslaptintas Turnerio prizo nominanto Tino Sehgal kūrinys Ann Lee susilaukė nemenkesnio meno gerbėjų ir kolekcininkų dėmesio. Marian Goodman galerijos stende, tamsioje uždaroje erdvėje po vieną vienu metu įeinančius lankytojus pasitikdavo ir robotiniu balsu bendraudavo mergaitė vardu Ann Lee. Trylikametė mergaitė yra japoniškų komiksų Manga herojė, pabėgusi iš plokščių puslapių į apčiuopiamą pasaulį. 1999 m. menininkai Parreno ir Pierre Huyghe įsigijo autorines teises į šią neužbaigtą Manga personažę, kuri nuo to laiko įgavo vis naujus gyvenimus skirtingų menininkų rankose. Tino Sehgal parengtas performansas žavėjo ir piktino eilę į pasirodymą/patirtį atstovėjusius meno gerbėjus. Kaip bebūtų, teisės į šį menininko sukurtą performansą buvo parduotos už 216 tūkstančių litų (80 000 dolerių).

Ne vien nenusakomos sumos, klojamos už meno kūrinius, sukėlė menkiau pasiturinčiųjų nepasitenkinimą – Frieze New York rengėjai buvo kaltinami nesąžiningumu, pigiai samdydami ir išnaudodami darbininkus, nepriklausančius darbininkų profsąjungoms. Occupy Wall Street judėjimas aktyviai siuntinėjo pranešimus apie galimą organizatorių piktnaudžiavimą įstatymais, tačiau prie mugės įėjimo protestuotojų tebuvo vos trys.

Frieze’ui alternatyva besiskelbiančios šiuolaikinio meno mugės NADA (New Art Dealers Alliance) bei Pulse sugebėjo pritraukti reikalingo dėmesio. NADA spaudoje ne kartą buvo giriama už augantį profesionalumą ir jaunatviškumą, tad galbūt ateityje iš alternatyvios mugės, dydžiu ir komercine sėkme ji taps lygiaverte Frieze konkurente.

Kviečiame po mugę pasivaikščioti virtualiai:

Video ir foto: Appleseed TV.