Perskaičiau R.Čičelio interviu su A.Raču ir nesugebėjau susilaikyti – turiu publikuoti repliką į tai, ką norisi pavadinti mūsų mentaliteto paradoksais. Rekomenduoju perskaityti prieš tęsiant toliau.
Nieko tragiško šiame interviu, be abejo, nėra. Jokių naujų atradimų skaitant neįvyko, tačiau kalbėti vis tik skatina būtent toji numanoma pasyvi daugelio sąmoningų vartotojų reakcija – t.y., tyla. Tuos varganus kelioliką [...]
No one wants to know about conspiracy any more!
Blow Out (1981)
Visa elektroniniu būdu siunčiama privati informacija yra perimama ir analizuojama slaptų saugumo padalinių. Apie kiekvieną pasaulio pilietį kuriama asmeninė duomenų bazė. Greitai žmonėms bus implantuojamos radijo dažnių identifikacijos (RFID) mikroschemos ir privatumui bei laisvei ateis galutiniausias galas. Nanorobotai užvaldys mūsų kūnus ir protus. Tuo jau [...]
<…> Sekančioje šio esė dalyje imsimės bendrijos anapus virtualybės ir bandysime paanalizuoti, kokie bendrijos modeliai įmanomi mūsų kultūriniame kontekste, kokias bendrijas galime matyti utopijose ir praktikoje, palyginsime su jau egzistuojančiais pavyzdžiais JAV bei kitur.
Neatsitiktinai bendrijų problematiką pradėjome nagrinėti būtent nuo internetinių, on-line bendrijų, tačiau tuo pasąmoningai nurodome ne tiek į didesnę pastarųjų svarbą tikrovėje vykstančių [...]
Kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduriame savo nuolat technologizuojamose realybėse ir girdint nepasitenkinimo, priešiškumo šiai tendencijai balsus (galima apsiriboti kad ir paprasčiausiais pavyzdžiais, kuomet protestuojama prieš naują soc. tinklo Facebook dizainą, prieš balsavimą internetu ir pan.), nevalingai norisi tai reziumuoti „pasyviojo vartotojo“ vaizdiniu: „štai, ką technologijos su mumis daro“. Tokia poziciją galima būtų pavadinti deterministine [...]
Jei pastaruoju metu atidžiai stebėjote Lietuvos kultūros erdvę ar aktyviai joje dalyvavote, turėjote pastebėti, kad vis dažniau mąstoma apie bendrijų reiškinį, kuris pasirodo kalbose, idėjose ir projektuose vis kitu pavadinimu ir kitu pavidalu. Vėl prisimenamos komunos ir utopinės bendruomenės, įvairios pusiau legalios ir nelegalios pogrindinės erdvės ir veiklos (pavyzdžiui, Mirjam Wirz inicijuota renginių serija Flash [...]
Žodžiai yra problematiški. Pats kalbėjimas yra komplikuotas reikalas. Jacquesas Lacanas vienoje savo TV paskaitų 8-jame dešimtmetyje pasakė: „Je dis toujours la verite: pas toute…“ – aš visada kalbu tiesą, bet ne visą. Pasakyti visos tiesos mes negalime dėl materialių priežasčių: neturime tiek daug žodžių, o ir jų reikšmių skaičius ribotas. Tačiau, nepaisant to, nuolat yra [...]
Katharine A. Kaplan (The Harvard Crimson apžvalgininkė) savo 2003 m. lapkričio 19 d. paskelbtame straipsnyje (“Facemash Creator Survives Ad Board“ – www.TheCrimson.com) rašė apie tuomet dar visiškai nežinomą Harvardo studentą Marką Zuckerbergą, kuris, įsilaužęs į universiteto duomenų bazę ir panaudojęs studentų nuotraukas, sukūrė puslapį www.facemash.com – jo lankytojai galėjo reitinguoti vieni kitus pagal patrauklumą. Puslapio [...]
Apie kasmetinį Šiauliuose vykstantį medijų meno festivalį „Enter“ kalbasi du jame dalyvavę medijų kritikai Jurijus Dobriakovas ir Tomas Čiučelis.
„Enter 7“ – septintasis medijų meno festivalis, vykęs balandžio 24-26 d. Šiaulių Dailės galerijoje ir fabrike „Elnias.“ Festivalį sudarė kelios dalys: „Enter teorija“ (konferencijos dalyviai: Jurij Dobriakov, Tautvydas Bajarkevičius, Tomas Čiučelis, Gintautas Mažeikis, Vytautas Michelkevičius, [...]
Šią savaitę artnews pradeda naują rubriką – Teo(e)retikai. Joje bus talpinami žmonių, rašančių vienokius ar kitokius teorinius tekstus, kurie galbūt ne visada priimtini savo atvirumu. Didžiausias dėmesys čia bus skiriamas medijų kultūros kritikai ir tyrinėjimams. Pirmasis rubrikos straipsnis – medijų kultūros kritiko, vertėjo, menininko, Tomo Čiučelio aktualus internetinių komentarų reiškinio tyrimas. Malonaus skaitymo!
Internetinis komentaras: simptomas, [...]