03.Teo(e)retikai 

Final de la disciplina (10)

Lapkričio 11 d. „Bendrabūčio“ parodos-eksperimento koordinatorė Neringa Černiauskaitė man pasiūlė parašyti „tekstą-pamąstymą apie meno bendruomenes ir jų idealus lydinčią utopiją…“
Apie bendruomenes ir jas lydinčius idealus kiekvienas humanitaras turėtų galėti pakalbėti „lyg iš natų“. Mes paprasčiausiai turime per daug teorijų apie idealiai veikiančias arba (romantizuojant) egzistavusias bendruomenes ir tuo pačiu metu esame pernelyg susiję su kitais [...]

Paaiškink šį atvaizdą: internetas kaip keistenybių kabinetas (11)

Šiandien mes vis dažniau nežinome, į ką iš tiesų žiūrime, kai susiduriame su dar vienu fotografiniu atvaizdu. Negana to, tokia situacija mums patinka. Kadaise mes dar tikėjomės iš atvaizdų informatyvumo ir tikslumo; šiandien pats jų konteksto miglotumas užtikrina mūsų žvilgsnio pasitenkinimą. Tai viena iš tų situacijų, kai mes nenorime žinoti „daugiau, nei reikia“ – kitaip [...]

Pasijos dėl Minotauro (3)

 
Herojus Tesėjas, dievo Poseidono ir Aitros sūnus, kito herojaus – Dedalo – pastatytame labirinte užmušė Kretos bestiją – pusiau žmogų, pusiau jautį – Minotaurą. Minotauras negalėjo pabėgti iš šio labirinto, kaip ir kiekvienas ten pakliuvęs. Tačiau princesės Ariadnės siūlas padėjo Tesėjui ištrūkti iš įkalinančių pinklių. Kaip ir kiekvienas Antikos ar biblijinis mitas šis pasakojimas yra [...]

Erezijos šėlsmas: nuo didybės iki simuliacijos (2)

 
Erezija yra minties veiksmas, kuris ne tik revizuoja ankstesnius tvirtinimus, bet ir turi valios bei galios įtvirtini naują požiūrį iš esmės keičiantį senąją doktriną. Erezija tampa viešai reikšminga, kai pažeidžia daugelio įsitikinimus, tikėjimo ir vertybių nuostatas, aklą sekimą tariama tiesa ir atveria naują horizontą. Ji atveria didybę ir siaubą, seksualumui prilygstantį geismą ir gundantį neapsisprendimą [...]

Teoretikai – laimės kontempliuotojai (3)

Teoretikai, pasak helėnizmo platonikų, yra laimės kontempliuotojai. Juk Teo – dievas (ne krikščioniškas kančios, o Dzeusas, Afroditė, artimo kosmo dievas) pirmiausiai atsiskleidžia mums prieinama patirtimi, kurią suvokiame, medituojame, aprašome jai adekvačia metaforų, poezijos kalba. Jei dangiškoji palaimos išmintis (Sofija) lieka nesuvokiama, hermeneutai atskleidžia pasakojimų prasmę. Tiesa, tokiu simboliniu aiškinimu neretai sumenkindami dangiškojo įkvėpimo galią. Todėl [...]

Nuobodulio retorika (3)

Sąvoka „Nuobodulio estetika“ iš pirmo žvilgsnio atrodo labai nekaltai. Viena vertus, taip yra todėl, kad gyvendami posovietinėje Lietuvoje mes įpratome manyti, kad, skirtingai nei revoliucinis užsidegimas, nuobodulys yra grėsmės nekelianti, „nulinė“ būsena (be to, pastaruoju metu prie nuobodulio fetišizavimo nemažai prisidėjo ir įvairios supaprastintos vakarietiškos dzenbudizmo adaptacijos). Antra vertus, mus apgauna ir klaidingas supratimas, kad [...]

Autobio[foto]grafijos (8)

Akivaizdžiausia šiuo metu vykstanti erozija – tai nuoseklių ir vientisų, linijinio teksto logika paremtų pasakojimų apie save (kitaip tariant, autobiografijų) nykimas. Kalbu, žinoma, ne apie memuarų knygas arba darbo rinkai skirtus gyvenimo aprašymus, bet apie tai, kaip mes šiandien apskritai pateikiame save ir savo gyvenimo epizodus kitiems. Šiame procese yra du pagrindiniai veikėjai – fotografija [...]

Fotografijos filosofija II: Vilém Flusser (7)

Vilemas Flusseris – XX a. čekų tautybės filosofas, antrojo pasaulinio karo metu emigravęs į Braziliją, žinoma, daug rašė migracijos tema, kėlė klausimus apie šiuolaikinės industrinės visuomenės, komunikacijų ir medijų problemas, ir, kas mums šiuo atveju svarbiausia, kone išsamiausiai iš šių temų aptarė fotografijos fenomeną. Esminis skirtumas tarp pirmoje straipsnio dalyje aptartų Roland Barthes pažiūrų į [...]

Fotografijos filosofija I: Roland Barthes ir Camera Lucida (6)

Teo(e)retikų sąraše nauji vardai ir kitos temos: po išsamių socialinių portalų įtakos mūsų kasdieninei gyvensenai nagrinėjimo, gręžiamės į nesibaigiančių medijų teoretikų diskusijų kaltininkę – fotografiją. Ją iš filosofinės (istorinės) perspektyvos apžvelgs Toma Stasiukaitytė, o fotografijos meta-kalbą apmąstys Jurijus Dobriakovas.

XIX a. pradžioje pradėjus rastis fotografijos fenomenui, susidarė sąlygos ir pirmosioms diskusijoms apie jos prigimtį bei paskirtį. [...]

Chamai, tikrumo! Komentaras apie R.Čičelio interviu su A.Raču apie socialinį tinklą Facebook (18)

Perskaičiau R.Čičelio interviu su A.Raču ir nesugebėjau susilaikyti – turiu publikuoti repliką į tai, ką norisi pavadinti mūsų mentaliteto paradoksais. Rekomenduoju perskaityti prieš tęsiant toliau.
Nieko tragiško šiame interviu, be abejo, nėra. Jokių naujų atradimų skaitant neįvyko, tačiau kalbėti vis tik skatina būtent toji numanoma pasyvi daugelio sąmoningų vartotojų reakcija – t.y., tyla. Tuos varganus kelioliką [...]