Liepos 22 d. galerijoje „Vartai“ atidaroma britų menininko Roger Palmer bei lietuvės Paulinos Eglės Pukytės paroda „Dislokuoti“.

Pasitelkdamas fotografijos, piešinių ir video meno medijas  fotografijos menininkas iš Jungtinės Karalystės Roger Palmer. ieško sąlyčio taškų tarp tolimų pasaulio kraštų. R. Palmer kūrinius galima interpretuoti kaip kolonizacijos ir migracijos ženklus. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš skirtingų šalių: Kolumbijos, Kubos, Egipto, Jamaikos, Malaizijos, Namibijos, Panamos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kiekviena fotografijose vaizduojama vieta yra paženklinta politinių ir istorinių įvykių, kuriuos Roger Palmer perteikia per asmeninės patirties prizmę.

Paulina Eglė Pukytė pasakoja „tikras istorijas“ per video, fotografiją ir tekstą. Menininkė vaizduoja kasdienio gyvenimo situacijas užkoduodama jas mitiniais ir pasakiškais pavadinimais. Vos nufilmuotos ar nufotografuotos gyvenimiškos, tačiau marginalios situacijos tampa svarbios ir išskirtinės. Būtent per kasdienybę kūrėja atskleidžia universalius dalykus: žmogiškumą, nesėkmes, atmintį ir užmarštį, daugiakultūriškumą, istoriją ir besikeičiančią geopolitinę situaciją Europoje. Atkreipdama dėmesį į kasdienybės absurdą, P. E. Pukytė į savo vojeristinį žaidimą įtraukia žiūrovą, priversdama jį pasijusti nejaukiai.

Paroda veiks iki rugpjūčio 7 d.

Daugiau informacijos:

www.artscape.lt

Liepos 13 d., pirmadienį, 16 val., prieš atsidarant parodai „Japonija Europos akimis / Japonija šiandien 11″, ŠMC rūsio salėje atidaroma jaunųjų menininkų paroda „Šuoliai ir kilpos“.

Raktažodžiai „šuoliai“ ir „kilpos“ galėtų ne tik apibūdinti šios parodos organizavimo ir kūrimo principus, bet ir nurodyti santykius tarp parodos kaip visumos ir jos sudėtinių dalių (kūrinių) bei lankytojų reakcijos į parodą (ir atskirus kūrinius).

Paviršutiniškiausia raktažodžio „šuolis“ aiškinimo versija remtųsi studentų persikėlimo iš vienos institucijos į kitą faktu. Atitinkamai, raktažodis „kilpa“ gali būti perskaitytas tik kaip hermetiškai uždaros, entropinės situacijos meno ir kultūros periferijoje metaforą. Būtų tiksliau ir produktyviau prisiminti mąstymo šuolius, kurie nutinka lankytojų galvose jiems keliaujant tarp parodos erdvėje patalpintų skirtingų informacijos vienetų.

Kalbant apie „kilpą“, be abejonės, pirmiausia į galvą šauna Josepho Kosutho konceptualaus meno kaip tautologijos idėja; pasak Kosutho, meno kūriniai yra kuriami siekiant naujai interpretuoti meno apibrėžimą, kitaip tariant, siekiant, kad jie taptų menu. Tačiau šios parodos dalyviai sėkmingai „peršoka“ tokios konceptualaus meno sampratos paspęstą kilpą ir kuria situacijas bei seka pasakojimus, kurie gerokai įdomesni už meno apibrėžimų kvestionavimą. Pozityvesnė „kilpos“ reikšmė galėtų būti ši – mes sąmoningai „užkilpiname“ tuos dalykus, kuriuos mylime, ir bandome save uždaryti tokiose situacijoje, kurių kartojimosi patys norime. Dar kita „kilpos“ reikšmė gali būti suvokta galvojant apie parodos ekspoziciją kaip apie visumą. Nors atskiri parodos vienetai skatina išsiveržti iš linijinio ir nuoseklaus mąstymo, tačiau tradiciškai pats parodos ekspozicijos formatas dažniausiai suvokiamas kaip linijinis – tiek žiūrovo judėjimo trajektorijos, tiek kūrinius vienijančios parodos koncepcijos prasme.

Kaip bebūtų, kalbant apie „šuolius“ ir „kilpas“ vienodai svarbu prisiminti ir parodos lankytojus, tai yra jus, nes šios idėjos kyla ir galioja po žiūrovo susidūrimo su kūriniais ir parodos visuma, t.y. tik koncepcijų erdvėje. Taigi, tiek „kilpa“, tiek „šuoliai“ lieka atviromis metaforomis, kurios reikalauja atsakomybės bei kelia iššūkius tiek parodos dalyviams, tiek jos lankytojams.
Menininkai ir kūriniai:

Gediminas G. Akstinas, Nuorodos

Žilvinas Danys, Torsionas

Kipras Dubauskas, Atminties stebėjimas

Kazimieras Sližys, CCTV

Justė Venclovaitė Pudelis, Be pavadinimo

Kuratorius: Valentinas Klimašauskas
Paroda veiks iki rugpjūčio 16 d.

Europos humanitarinio universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų projektas „LitPro“ galerijoje „Kairė-dešinė“ pristato parodą „ĮSIKŪNIJIMAI“. Parodos atidarymas 2009 birželio 17 d., 18 val. Paroda veiks iki liepos 8 d.

Parodos kuratorė: Laima Kreivytė.

Dalyvės: Akvilė Anglickaitė, Jurga Barilaitė, Dileta Deikienė, Alina Melnikova, Laisvydė Šalčiūtė, Domicelė Tarabildienė, Gintarė Valevičiūtė, Mariana Veriovkina, Marta Vosyliūtė.

Parodą „Į(si) kūnijimai” įkvėpė prancūzų filosofės ir rašytojos Simone de Beauvoir mintis apie moters formavimą(si), pradedanti jos monumentalaus veikalo „Antroji lytis” antrąjį tomą „Išgyventa patirtis”: „Moterimi negimstama: ja tampama. Joks biologinis, psichologinis, ekonominis likimas nenulemia pavidalo, kurį visuomenėje įgyja žmogaus patelė; tik civilizacijos visuma sukuria šitą tarpinį tarp patino ir kastrato moterišką darinį. Tiktai kitų tarpininkavimas gali sukurti individą kaip Kitą“.

Parodoje dalyvaujančių menininkių darbai atskleidžia, kaip konstruojama (dekonstruojama, rekonstruojama) moters tapatybė: kūnas, seksualumas, vaizduotė, intelektas, patirtis.

Istoriniai atskaitos taškai – „ekspresionizmo raitelės” Marianos Veriovkinos (1860–1938) laiškai ir Domicelės Tarabildienės (1912–1985) fotografijos. Veriovkinos laiškai atskleidžia ne tik jos menines nuostatas, bet ir savo identiteto paieškas: „Aš esu daugiau vyras, nei moteris. Tik poreikis patikti ir užuojauta daro mane moterimi. Aš nesu vyras, aš nesu moteris. Aš esu Aš”. Tarpukariu, dar prieš išvykdama į Paryžių, Domicelė Tarabildienė fotografavo save ir vėliau savo fotografijas panaudojo skirtingų vaidmenų įkūnijimui. Jos kūryba ir savikūra remiasi romantiniais vaizdiniais, bet anaiptol nėra sentimentali.

Pasak parodos kuratorės Laimos Kreivytės, šiuolaikinių menininkių moters identiteto (de)konstrukcijos išryškina skirtingas tapsmo briaunas. Gintarė Valevičiūtė vaizduoja moters kūno virtimą papuošalu, Akvilė Anglickaitė – vidaus ir išorės (ne)atitikimą, Jurga Barilaitė – žodžio ir vaizdo prasilenkimus. Dileta Deikienė tradicinį siuvinėjimą adata naudoja kaip moters balso ir patirties įrašymo būdą, o Alina Melnikova tapybą suvokia ne kaip gesto, bet kaip viso kūno tęsinį. Laisvydė Šalčiūtė ironiškai deformuoja stereotipinius moters vaizdinius, o Martos Vosyliūtės objektas įkūnija į moterį projektuojamą siaubą.

Ši paroda – apie sąmoningus menininkių įsikūnijimus ir kuriančių moterų savivoką, pasitelkus tradicines ir naująsias medijas.

Paroda „Įsikūnijimai“ yra palydimasis konferencijos „Feminizmas ir filosofija“, kurią organizuoja Europos humanitarinio universiteto Lyčių tyrimų centras drauge su Kultūros, filosofijos ir meno institutu Vilniuje, renginys. Konferencija vyks Prancūzų kultūros centre (Didžioji g. 1) birželio 18 d. ir viešbutyje „Europa City“ (Jasinskio g. 14) birželio 19 d.

www.graphic.lt informacija.

Tai nėra grupinė paroda, kurioje siekiama pristatyti kuo platesnę kūrybos formų įvairovę, nei tyrimas teminiu pagrindu. Greičiau tai yra keturių solo parodų derinys, keturios atskiros erdvės su didelio mastelio kūriniais. Vis dėlto, šiuose skirtingų autorių meno pasauliuose mąstoma ir kalbama panašia kalba – įspūdingais vaizdiniais, kurie įtraukia žiūrovą lyg ryškus spalvotas sapnas su kiek fantastine atmosfera. Ypatingai stiprus vizualinis pradas – tai savitas Japonijos kultūros ir šios šalies šiuolaikinio meno scenos bruožas.

Vyriausia šios parodos dalyvė Yayoi Kusama, kuri laikoma žinomiausia pasaulyje Japonijos menininke, Šiuolaikinio meno centre pristato instaliaciją iš pripučiamų ir veidrodinių objektų „Taškelių manija – begalybės veidrodžių kambarys“. Polkos taškelių motyvas tapo išskirtiniu šios menininkės braižu ir lydėjo ją nuo ankstyvos vaikystės, kuomet pasireiškė jo liga – haliucinacijos, taškelių tinklu užklojančios visą jos regimąjį pasaulį. Leisdama žiūrovui įeiti į jos vizijų pasaulį, Kusama dalinasi su mumis ir savo egzistencijos tragizmu, ir nepailstama kova už gyvybę, kurios pagrindinis įrankis – gyvenimo džiaugsmas, išreikštas šokančių taškelių ornamentu.

Menininkų duetas iš Osakos Paramodel kviečia žiūrovą į spalvotą žaislinių geležinkelių pasaulį, tačiau miniatiūrinė traukinukų mylėtojų diorama su dirbtinės žolytės, polistirolinių kalnų ir kvarcinio smėliuko detalėmis jų rankose pavirto į gigantišką tinklą. „Paramodelic – graffiti“ – tai pabaigos neturintis trimatis graffiti, apraizgęs grindų, sienų ir lubų plokštumas, prasiskverbiantis net į gretimas erdves lyg koks fantastinis gyvis. Žiūrovas kviečiamas įeiti į žaidimo vidų – žaidimo, įgavusio nevaikiškas dimensijas ir prasmes.

Londone gyvenantis menininkas Hiraki Sawa šešių sinchronizuotų ekranų videoinstaliacijoje „Hako“ iš lėto miksuoja Japonijos atominės jėgainės, vienuolių šintoistų puoselėjamo miško, neįprastai kunkuliuojančios jūros ir kitus peizažus bei interjero vaizdus. Kiekviename iš šių vaizdų balansuojama ant vos apčiuopiamos natūralumo/dirbtinumo, realumo/siurrealumo ribos. Žaisliniam lėlių namo laikrodukui tiksint tikslų vietos laiką ir bespoksant į baltus sienos tapetus vos judančiame kadre, atrodo, kad visi šie vaizdai yra ne tiek išorinio, kiek vidinio pasaulio peizažai.

Go Watanabe specialiai Šiuolaikinio meno centrui sukūrė jau 26-31-ą androidą iš ciklo „Veidas („Portretas“). Šie stulbinantys nežmogiški veidai atrodo žvelgiantys iš šviesdėžių tiesiai žiūrovui į akis, nors žvilgsnio jie negali turėti – tai tik skaitmeniniu būdu sukurti modeliai. Šie gražūs albinosai iš pradžių atrodo identiški, tačiau tarp jų esama subtilių skirtumų – kiekvienam modeliui „transplantuota“ vis kito žmogaus veido oda, turinti skirtingą paviršiaus faktūrą, antakių ar plaukų liniją. Paradoksalu, bet vien asmens odos unikalumo, kuris išryškėja sudėjus greta keletą portretų, pakanka, kad visiškai dirbtinis sutvėrimas įgytų gyvybės ir žmogiškumo.

Išleistas parodos „Big in Japan“ katalogas, kuriame publikuojami kuratorių ir parodos dalyvių tekstai, ir gausu vaizdinės medžiagos, plačiau pristatančios šių menininkų kūrybą.

ŠMC skaitykla kviečia susipažinti su knygomis apie Japonijos kultūrą, meną, dizainą ir architektūrą, kurias šios parodos proga skaityklai padovanojo Japonijos ambasada Lietuvoje, bei su kitais, jau anksčiau bibliotekos kolekcijoje turėtais leidiniais apie šios šalies meną.

Atidarymas: birželio 19 d., penktadienį, 18 val.

Birželio 20 d., šeštadienį, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projekto „Tebūnie naktis!” metu, paroda „Big in Japan“ veiks iki 22 val. Šią dieną įėjimas nemokamas!

Parodos kuratoriai: Renata Dubinskaitė, Kęstutis Kuizinas. Paroda veiks iki rugpjūčio 16 d.

Pagal www.cac.lt informaciją.

Gegužės 29 d. (penktadienį) galerijoje „Tulips & Roses“ atidaroma prancūzų menininko Benoit Maire surengta grupinė paroda „Tautologija yra kliūtis“. Į ekspoziciją surinkti darbai yra iš skirtingų laikmečių ir jų nesieja jokia bendra tema, tačiau, anot parodos kuratoriaus, visi jie peržengia vienokią ar kitokią struktūrą. Į vieną parodą kūrinius sujungia veikiau afektas nei idėja.

„Man patinka, kai niekas nesupranta, ką aš darau“, – sako B. Maire. Vis dėlto, kelis kūrinius jo parodoje suprasti galima. Vienas iš parodos eksponatų – prancūzų režisieriaus ir muzikanto Philippe Fernandez filmas „Filosofinė pasaka“, kuriame pagrindinis veikėjas bando išeiti iš tamsaus kino teatro, o kartu ir iš pačios kino juostos.

Kito parodoje dalyvaujančio prancūzų menininko Bruno Serralongue fotografijose – sensacingų įvykių vietų nuotraukos, darytos kelios dienos po pačių įvykių. Jos niekuo nebeprimena laikraščiuose ir televizijoje matytų vaizdų.

Ekspozicijoje yra ir tapytojo Kazio Varnelio kūrinys „Optinė iliuzija“. Šiame ritmiškame tapybos darbe vienos drobės plokštumoje susikerta aibė jai nepriklausančių linijų.

„Afektas yra ryškus, bet jis niekuomet nėra aiškus, o tiesa yra aiški, tačiau ji niekuomet nėra ryški“, – rašo šios parodos kuratorius.

Benoit Maire (g. 1978) yra prancūzų menininkas, rašytojas, kuratorius bei teoretikas. Jis yra dalyvavęs parodose Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje bei kitur. Personalinė B. Maire paroda praėjusiais metais buvo surengta „Palais de Tokyo“ parodų centre Paryžiuje.

Parodoje „Tautologija yra kliūtis“ dalyvaujantys menininkai: Boris Achour (Prancūzija), Michal Budny (Lenkija), Etienne Chambaud (Prancūzija), Alex Cecchetti (Italija), Philippe Fernandez (Prancūzija), Liam Gillick (D. Britanija), Bruno Serralongue (Prancūzija), Kazys Varnelis (Lietuva).

Renginio atidarymas – 2009 05 29, 19:00 val.

Iliustracijoje:

Balandžio 29 d., trečiadienį, ARTSCAPE pradeda Nyderlandų kultūros pristatymo mėnesį, kurio metu bus pristatytas Olandijos šiuolaikinis menas, kinas bei džiazas.

Galerija „Vartai“ šiai parodai pakvietė žymiuosius tarpdisciplininio meno chuliganus iš Roterdamo Atelier Van Lieshout (AVL). Kompaniją 1995 m. įkūrė menininkas Joep van Lieshout. Jis su savo komanda išgarsėjo kontroversiškais ir net įstatymus peržengiančiais projektais tokiais kaip Roterdame įkurta anarchistinė laisvoji respublika AVL-Ville, kurioje galioja savitos AVL taisyklės, net cirkulioja vietinė valiuta, arba vakarietišką visuomenės santvarką kritikuojantis utopinis Vergų miesto projektas. Pasak galerijos „Vartai“ direktorės Nidos Rutkienės, AVL meninė praktika apima instaliaciją, meno objektų kūrimą, interjero dizainą, baldų gamybą, architektūrą, o kūriniai intriguoja ne tik savo išradinga konstrukcija, bet ir daugiafunkciškumu.

Lietuvių tarpdisciplininį meną parodoje atstovauja ne mažiau išradingas ir chuliganiškas Dainius Liškevičius, kuris pristatys projektą, paties įvardijamą kaip iškylą: į galerijos erdvę perkraustomi daiktai, ilgą laiką sandėliuoti menininko laiptinėje. „Šis absurdiškas kraustymasis virsta kūrybiniu nuotykiu, kuomet iš visų atgabentų daiktų, remiantis praeities kelionės nuotrauka, atkuriama pašiūrė, siūlanti laikiną prieglobstį keliautojams“.

Nyderlandų filmų programą balandžio 30 dieną, kino teatre „Skalvija“, pradės aktoriaus, scenaristo ir režisieriaus Alex van Warmerdam juodojo humoro komedija „Padavėjas“, pasakojanti tragikomišką padavėjo Edgaro gyvenimo istoriją, kuriamą po žmonos padu esančio rašytojo Hermano. Pagrindinį vaidmenį atlieka pats režisierius.

Gegužės 3 dieną kino teatre „Skalvija“, Lietuvos kinomanams bus parodytas paskutinysis garsiojo olandų dokumentinio kino kūrėjo Joris Ivens filmas „Vėjo istorija“. „Šis filmas – tai bandymas nufimuoti tai, kas nematoma, – vėją, kuriuo siekiama perteikti kultūros bei visuomenės nepastovumą. Tam pasirinkta erdvė – Kinija“,- sako festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramoškienė.

Gegužės mėnesį taip pat bus rodomi Heddy Honigmann, Eddy Tertall filmai, o programą užbaigs garsaus olandų meistro Mark Verkerk dokumentinis filmas „Pasiklydę Budos vaikai“.

Nyderlandų Karalystei ARTSCAPE džiazo programoje gegužės 18 d. atstovaus „Yuri Honing Acoustic Quartet“. Pasak festivalio „Vilnius Jazz“ vadovo Antano Gusčio, kvarteto lyderis saksofonininkas Yuri Honing, per du profesinės veiklos dešimtmečius bendradarbiavęs su Paul Bley, Gary Peacock, Paul Motian, Charlie Haden, Pat Metheny, Vince Mendoza bei Misha Mengelberg ir padaręs stulbinančią karjerą, suformavo individualų stilių, deklaruojantį naująjį paprastumą, besiremiantį džiazo, popmuzikos, akademinės ir nevakarietiškos muzikos tradicijomis.

Į Vilnių atvykstančiame akustiniame Yuri Honing kvartete – ne tik puikūs muzikantai, bet ir žinomi kūrėjai bei savų grupių lyderiai: universalus pianistas Wolfert Brederode, nuolatinis Y.Honing bendražygis būgnininkas Joost Lijbaart. Su Yuri Honing kvartetu šiame koncerte muzikuos ir garsus Skandinavijos bosistas norvegas Mats Eilertsen.

Lietuvą šiame koncerte pristatys brandus jaunosios kartos džiazmenas saksofonininkas, kompozitorius Kęstutis Vaiginis bei pripažintas Lietuvos džiazo kūrėjas, pianistas, klavišininkas, kompozitorius Dainius Pulauskas.

www.vilnius2009.lt informacija.

Balandžio 23 d. (ketvirtadienį) galerijoje „Tulips & Roses“ atidaroma grupinė paroda „The Happy Interval“. Vienos iš parodos dalyvių, meksikiečių menininkės Mariana Castillo Deball žodžiais tariant, visi šios ekspozicijos kūriniai yra „trukdžiai“, įsiskverbiantys į egzistuojančius žinių archyvus. Jie labai aiškiai paslepia tiek pat, kiek ir atveria.
Vienas iš parodos kūrinių – prancūzų menininko Mark Geffriaud koliažas, kuriame matyti rašytojo Vitoldo Gombrovičiaus ir jo šuns portretai. Pasak kūrinio autoriaus, labiausiai jį domina paraštės, šalutinės detalės, kurios visuomet nejučia daro įtaką rašomiems tekstams. Panašiai mano ir kiti parodos menininkai, projekto „The Infinite Library“ iniciatoriai (Haris Epaminonda bei Daniel Gustav Cramer), kurie sudarinėja knygų archyvą naudodami jau egzistuojančių leidinių fragmentus. Šie fragmentai, ištraukti iš įprastų kontekstų, atgauna savo pirminę paslaptį.
Lietuvių menininkės Lauros Kaminskaitės koliažų knygoje vaizdai ir daiktai yra sujungiami specialiu „kosminiu dažniu“, kuris yra lyg abstraktus hieroglifas, padedantis susiorientuoti verčiant knygos puslapius. O Mariana Castillo Deball video darbe „Nobody was tomorrow“ pasakojama neįprasta, bet tikra istorija apie aparatą, naudotą Nacionalinėje Belgrado bibliotekoje dirbtinai sendinti knygas bei fikuso medį, keliaujantį laiku.
Amerikiečių menininko Jason Dodge darbas buvo paslapčia atneštas į galeriją prieš pat parodą, tačiau galerijos darbuotojai iki šiol nežino nei koks tai kūrinys, nei kur jo ieškoti.

Parodoje dalyvaujantys menininkai: Mariana Castillo Deball (Meksika), Jason Dodge (JAV), FormContent (D. Britanija), Ryan Gander (D. Britanija), Mark Geffriaud (Prancūzija), Laura Kaminskaitė (Lietuva), Irene Kopelman (Argentina), The Infinite Library (Kipras, Vokietija).

Paroda atsidaro balandžio 16 d., 18 val. ir veiks iki gegužės 2 d.

Devyniolikto amžiaus pirmos pusės rašytojas romantikas Michailas Lermontovas veikale „Mūsų laikų didvyris” apvertė didvyriškumo ir herojiškumo sampratą aukštyn kojomis, pavaizduodamas abejingą ir cinišką herojų-hedonistą, kenčiantį nuo savo dvilypumo.

Iš esmės, šioje „didvyrio” sampratoje susikirto visi socialiniai ir kultūriniai bruožai, akibrokštai, prieštaravimai ir iš potencialių šio herojaus charakteristikų išaugo visa tai, ką šiandien vadiname vertybiškai dehierarchizuota sąmone.

„Mūsų laikų herojai” – paroda apie herojaus sąvokos difuziją ir transformacijas. Tai simboliškas bandymas sugrįžti atgal ir perrašyti „Mūsų laikų didvyrį” ar bent jo prologą, derinant tekstą, metatekstą ir buitines blevyzgas, skirtingus autorius, jų intencijas, prieštaringas sociokultūrines terpes ir kelias medijas, kurių kiekviena turi ilgesnę ar trumpesnę herojiškumo vaizdavimo istoriją.

Bet neapsigaukite, vis dėlto, istorija šioje parodoje nėra vienakryptė.

Menininkai: Paulius Arlauskas ir Gediminas Beržinis, Rokas Dovydėnas, Ugnius Gelguda, Benigna Kasparavičiūtė, Aistė Kirvelytė, Dainius Liškevičius, curaredg ir Dainius Labutis, Paul Paper, Algis Ramanauskas, Andrius Šidlauskas, Marius Valančius, Jonas Zagorskas, Gintaras Znamierowski.

Parodą kuruoja: Lietuvos Tarpdisciplininio meno sąjunga\ Kęstutis Šapoka

Paroda „Kintančios tapatybės. (Šveicarijos) menas dabar“ pirmąkart pristatyta prestižiniame Ciuricho muziejuje Kunsthause 2008 metų vasarą. Kuratorės Mirjam Varadinis sudaryta paroda atkartoja 1998 metais taip pat Kunsthause surengtos, legendine tapusios apžvalginės parodos užmojį. Tačiau pastarasis dešimtmetis, supažindinęs su naujomis meno praktikomis ir temomis, ne tik atvėrė naujus horizontus, bet ir negailestingai sužlugdė pasitikėjimą tautiniu pagrindu sudarytomis parodomis – valstybės, tautos ir meno scenos sąvokos dar niekuomet nebuvo taip toli viena nuo kitos kaip šiandien.

Šiuolaikinio meno centre bet kokiems lūkesčiams ir apribojimams iššūkį metantys kūriniai išbandys naujas sienas. Parodoje pristatomi daugiau nei 50 Šveicarijos ir kitų šalių menininkų darbai: pradedant Aleksandros Mir projektu „Šveicarija ir kitos salos“, cheminiais Pawelo Althamerio eksperimentais su savo ego, Gianni Motti asistentais be instrukcijų, Christopho Büchelio kritika institucinės tolerancijos atžvilgiu, Georgo Kellerio „nedirbančių“ pinigų banku ir baigiant vis pasikartojančiu marionetės arba antrojo „aš“ motyvu. Pagrindinės temos nuolat grįžta prie draudžiamų, ribojamų, nuolatinių, staigių, priverstinių, geidžiamų, nematomų, bauginančių ir grėsmę keliančių transformacijų žodyno, kuriuo rašomos sunkiai pastebimos kasdienybės taisyklės.

Kuratorė: Mirjam Varadinis

Parodoje dalyvauja:

Adel Abdessemed, Pawel Althamer ir Artur Žmijewski, Emanuelle Antille, Alexandra Bachzetsis, Marc Bauer su Christine Abbt, !Mediengruppe Bitnik, Lonnie van Brummelen su Siebren de Haan, Christoph Büchel, Stefan Burger, Mircea Cantor, David Chieppo, Claire Fontaine, Keren Cytter, Yan Duyvendak, Latifa Echakhch, Al Fadhil, Les Frères Chapuisat, Fucking Good Art, Goran Galić ir Gian-Reto Gredig, Thomas Galler, Vidya Gastaldon, Georg Gatsas, Johannes Gees, Ingo Giezendanner aka GRRRR, Bob Gramsma, David Hominal, Huber.Huber, Georg Keller, San Keller, Isabelle Krieg, Jérôme Leuba, Alon Levin, Erik van Lieshout, Beat Lippert, Mark Manders, Aleksandra Mir, Gianni Motti, Shahryar Nashat, Adrian Paci, Mai-Thu Perret, Elodie Pong, Anne-Julie Raccoursier, Pamela Rosenkranz, Vittorio Santoro, Markus Schinwald, Shirana Shahbazi, Nedko Solakov, Loredana Sperini, Jules Spinatsch, Costa Vece, Christian Vetter, Andro Wekua, Jantine Wijnja, Ingrid Wildi

Paroda veiks iki gegužės 24 d.

Adrian Paci. Centro di permanenza temporanea

Gianni Motti. Asistentai.

San Keller. Menininkas ir policininkas.

Projektas skiriamas retai lankomoms ekspozicinėms erdvėms. Tai kūrinio solo pasirodymas tuščiai fotografijos galerijai. Šios erdvės pasirinkimą apsprendė pati kūrinio medija – foto skaidrių rodymas.
Kūrinio atsiradimą lėmė atsitiktinis įvykis viename   labiausiai turistų pamėgtame mieste, kuriame buvo   prarasta visa kelionės metu sukaupta vaizdinė medžiaga. Būtent miesto populiarumas leido šią medžiagą „atgauti“ kitų žmonių fotografijose. Tuo pačiu metu tame pačiame mieste buvusių žmonių įamžinti vaizdai atrinkti iš virtualių vaizdų talpyklų, sukuria fiktyvius atsiminimus. Skaitmeninės fotografijos lengvai multiplikuojami ir pasikartojantys vaizdai įamžinami skaidrėse – praeities fotografijos medijoje.
Nenutrūkstamai projektuodamas vaizdus tuščioje erdvėje, skaidrių projektorius kvestionuoja parodinės erdvės sąvoką, lengvą atminties pasidavimą modifikacijoms.
Parodos pavadinimas „Solo fotografijos galerijai“ nulemia ir parodos atidarymo nebūvimą – tai uždaras erdvės ir kūrinio santykis.

Paroda veiks nuo kovo 25 d. iki balandžio 18 d.