Liepos 11 d. Arlyje (Prancūzija), didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles” lietuvių fotografo R. Vikšraičio darbai įvertinti prestižiniu metų atradimo apdovanojimu. Šiam apdovanojimui iš viso nominuoti penkiolika fotografų iš įvairių pasaulio šalių, kuriuos atrinko buvę festivalio direktoriai ir du Nacionalinės fotografijos mokyklos Arlyje dėstytojai. R. Vikšraičio darbus „atradimų“ konkursui nominavo garsus fotografas iš Jungtinės Karalystės Martinas Parras.
Svarbiausio Europoje fotografijos festivalio prizą R. Vikšraitis pelnė už 1976-2005 m. darbus iš serijų „Skerstuvės“, „Pavargusio kaimo grimasos“ ir „Vienkiemio godos“. Arlyje eksponuojamos R. Vikšraičio fotografijos reprezentuoja ryškiausią jo kūrybos bruožą – atvirą Lietuvos provincijos materialinio skurdo ir dvasinio nuosmukio dokumentaciją, nepridengtą „meninės“ fotografijos estetika. Tačiau tarptautiniame kontekste buvo akcentuojamas kitas, mums ne visada pastebimas, R. Vikšraičio kūrybos bruožas – žvilgsnis į fotografuojamą socialinę tikrovę „iš vidaus“, leidžiantis ateičiai išsaugoti nykstančio, vartotojiškos kultūros mažai paliesto gyvenimo vaizdus. Pristatydamas lietuvių fotografo darbus Arlyje M. Parras pastebėjo, kad R. Vikšraičio fotografijos žiūrovams tartum suteikia „vietą už stalo, fotografuojamuose vakarėliuose“ ir tuo pačiu „leidžia patirti visas emocijas, alkoholio sukeltą siautulį“. Visa tai R. Vikšraičio fotografijose, pasak M. Parro, atrodo kaip savotiška vertybė, kaip modernaus gyvenimo būdo nesutraukiotų šeimyninių ryšių išraiška. „Jei mokėčiau lietuvių kalbą, tikrai norėčiau sudalyvauti tokiame vakarėlyje“ – prisipažino M. Parras.
Nors lietuviškas ir vakarietiškas požiūris į R. Vikšraičio fotografijas gali nesutapti, tačiau skirtinga sociokultūrinė patirtis fotografijas vertinusiems spaudos atstovams nesutrukdė jose atrasti sau aktualius ir tarptautinėje fotografijos scenoje išskirtinius lietuvių fotografo kūrybos aspektus. Jubiliejinio, keturiasdešimtojo, kasmetinio festivalio „Rencontres d’Arles” atidarymo savaitės metu savo nuomonę iš viso pareiškė apie tūkstantis fotografijos kritikų, meno žinovų, garsių fotografų į Arlį susirinkę iš įvairių šalių, ir didesnė dalis jų balsų teko kaip tik lietuvių fotografui. R. Vikšraitis – jau trečiasis lietuvių autorius, kurio kūryba buvo pristatyta ir pelnė pripažinimą Arlio fotografijos festivalyje: 1977 m. Romualdas Požerskis čia laimėjo kritikos prizą, o 1990 m. solidžiai pristatyta Aleksandro Macijausko kūryba.

Akimirkos iš festivalio bei apdovanojimų įteikimo ceremonijos:

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus informacija.

Žilvinas Kempinas drauge su kitais dešimčia menininkų iš įvairių Europos šalių (Robert Barta (Čekija), Thomas Baumann (Austrija), Michael Elmgreen ir Ingar Dragset (Danija, Norvegija), Peter Fischli ir David Weiss (Šveicarija), Julius Popp (Vokietija), Michael Sailstorfer (Vokietija), Ariel Schlesinger (Izraelis), Johanna Smiatek (Vokietija)) dalyvauja parodoje ROMANTIC MACHINES (liet. Romantiškos mašinos).  Paroda nagrinėja emocinę bei estetinę dimensiją šiuolaikiniame Kinetiniame mene. Tokie dalyviai, kaip Elmgren & Dragset (šiuo metu atstovaujantys Skandinaviją 53-iojoje Venecijos bienalėje) bei žymieji Peter Fischli / David Weiss, kartu su lietuvių Žilvinu Kempinu pristato itin skirtingus požiūrius į Kinetinį meną. Peter Fischli / David Weiss video darbas „Der Lauf der Dinge“ pirmą kartą parodytas 1987 DOKUMENTA 8 parodoje dviprasmi6kai blansuoja tarp humoro ir rimto pasakojimo, tuo tarpu Žilvino Kempino kinetinis kūrinys „O2″ dvelkia santūria bei logiška elegancija.

Žilvino Kempino „Tūba“, pristatoma galerijos „Vartai“, atstovauja Lietuvą šiemetinėje Venecijos bienalėje, įspūdingoje Scuola Grande della Misericordia Cannaregio bažnyčioje.

Daugiau informacijos apie parodą ROMANTIC MACHINES: http://www.georg-kolbe-museum.de/

Žymioje SENKO galerijoje, Viborge, Danijos mieste, birželio 20 dieną atidaroma Paul Paper solinė paroda „Photodiaries: sofa trip around Europe“. Ekspozicijoje ne tik nuotraukos iš naujiausio autoriaus projekto – kelionės aplink Europą apsistojant pas nepažįstamus žmones, bet ir trumpi tekstai bei videofilmas.

Keletas vaizdų iš Paul Paper fotodienoraščių serijos:

Šeštadienį, birželio 6 d. antro pagal dydį Danijos miesto Orhuso (Århus) galerijoje „Galleri Jarsbo“ trijų lietuvių dailininkų šiuolaikinio meno paroda bendru pavadinimu „Kunstkamera“, kurioje bus eksponuojami Mariaus Zavadskio skulptūros, Laisvydės Šalčiūtės tapybos ir Kęstučio Grigaliūno tapybos darbai. Paroda, kurioje pristatomi tik lietuvių dailininkų darbai, yra rengiama Orhuse pirmąjį kartą.

Laisvydė Šalciūtė parodoje eksponuoja dalį neseniai „Vartų“ galerijoje vykusios personalinės parodos „Propaganda. Svajonių transformacijos“ tapybos darbų. Moteriškoji tematika L. Šalčiūtės kūryboje yra parankus ir ypač mėgstamas rūpimų idėjų raiškos instrumentas. Įvairiais gyvenimo tarpsniais menininkę domino ir tebedomina įvairūs šios temos aspektai, susiję su tam tikrais pojūčiais ir konkretaus laikotarpio problematika. Jie paremti asmenine patirtimi, kuri kūryboje formuluojama kaip tam tikra socialinė pozicija. Socialinių stereotipų persotinta kasdienybė, santykiai tarp lyčių, moters įvaizdžio klišės yra pagrindinė Laisvydės Šalčiūtės kuriamo meno medžiaga. Socialinės kritikos šiuolaikiniame mene netrūksta, tačiau menininkė pripažįsta, kad buvimas „reginio visuomenėje“, kur daugelio žmonių gyvenimas tėra beprasmių inertiškų įvykių seka – „dirbk, pirk, mirk“ – ir lemia kritinį požiūrį. „Mus supanti, veikianti ir varžanti aplinka atima galimybę pajusti savo unikalumą, turėti savo požiūrį, džiaugtis formų įvairove. Man gražu ir įdomu mūsų skirtybės, aš vertinu formų įvairovę ir jos pasigendu“, – teigia menininkė.

Laisvydė Šalčiūtė dirba tapybos, grafikos, knygų iliustracijos, instaliacijos, tekstiles, fotografijos srityse, surengusi 25 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, yra apdovanota Lietuvos meno asociacijų premija, diplomais Mažosios grafikos trienalėje Vilniuje, parodose Estampas 2006, 2003, jos parašytos ir iliustruotos knygos vaikams apdovanotos diplomais gražiausios knygos konkursuose.

Kitas menininkas, dalyvaujantis parodoje „Kunstkamera“, Marius Zavadskis dirba skulptūros, tekstilės, taikomosios grafikos (iliustracijos) srityse, yra laimėjęs Hansa banko organizuotą skulptūros konkursą, pelnęs diplomą Baltijos šalių grafikos bienalėje Karaliaučiuje, dalyvavęs daugelyje parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tame tarpe ir Skandinavijos šalyse. Anot Mariaus Zavadskio prieš keltą metų jis iš visų jėgų stengėsi pasirodyti esąs pakankamai solidus šiuolaikinio meno kūrėjas. Tik gerokai vėliau menininką aplankė suvokimas, kad jam tikrai svarbūs dalykai tėra salsvi vaikystės prisiminimai, kvaili anekdotai, įkyriai persekiojantys vaizdiniai ir svajonė turėti dilią lentynėlę, pilną bronzinių niekniekių. Galimybė realizuoti šitą sumanymą dailininkui pasitaikė 2006-2008 m. gavus valstybinę stipendiją. Parodoje „Kunstkamera“ Marius Zavadskis eksponuos per dvidešimtį smulkių bronzinių skulptūrėlių, gan raiškiai atspindinčių minčių ir vaizdinių chaosą anuomet siautusį jo galvoje. Rinkinyje bus galima aptikti: bent keletą lietuviškų antkapių pavyzdžių, turgaus pardavėjų stovylų, šventąjį, valdovų rūmų modelį, laukinių žvėrių, naminių paukščių, įtakingų moterų ir ne tokių ryškių vyriškių atvaizdų, bei kitokios smulkmės. „Žinoma, tokia strategija gali pasirodyti eskapistinė ir trumparegiška, bet vis dėl to, esu įsitikinęs: sentimentai tai – didelė jėga…“, – sako menininkas.

Kęstučio Grigaliūno tapyboje, kuri bus eksponuojama parodoje „Kunstkamera“, pasirinkti vaizdiniai – istoriniai fragmentai, bet ne įsimintini įvykiai ar asmenybės, o intymios kasdienybės nuotrupos. Vienur šie fragmentai išdėstyti po vieną, kitur keli vaizdiniai kloja vienas kitą, sudarydami naujus kontekstus ir prasminius ryšius. Tai skrydis virš istorijos – suvokiant, kad neįmanoma atkurti praeities, neįmanoma jos patirti, iš šių pabirų vaizdinių mėginama kurti savas istorijas, kombinuojant vaizdinius ir dabartinę savo patirtį. Šiose istorijose išryškėja ir dabartinei patirčiai būdingas fragmentiškumas, vientiso konteksto nebuvimas, tradicijų nutraukimas ir naujų kūrimas. Be to, pasirinkti vaizdai atkeliavę ne iš lietuviškos istorijos, o iš Europos praeities. Ieškoma ne tautinio identiteto savitumų, o veikiau kolektyvinės sąmonės bruožų. Kęstutis Grigaliūnas dirba tapybos, grafikos, skulptūros, knygų iliustracijos, instaliacijų srityse, yra surengęs 45 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, du kartus laimėjo tarptautinę Polloc-Krasner fondo stipendija, apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu, I-os Lietuvos šiuolaikinės kvadrienalės diplomu , Lietuvos ryto ir Vartų galerijos metų prizais, dalyvavęs daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje

Paroda „Kunstkamera“ Orhuse veiks iki birželio 30 d., o vėliau dailininkų darbai bus eksponuojami tame pačiame mieste kartu su danų menininkų darbais didžiausio Danijos kultūros festivalio „Århus Festuge“ metu.

Kultūros atašė informacija.

Paryžiuje, gegužės 16 – birželio 20 dienomis agnès b. galerijoje „Galerie du Jour“ veikia Jono Meko darbų paroda „A few things I want to share with you, my Paris friends“. Paroda skiriama Jono Meko ir agnès b. ilgametei draugystei, tačiau ja taip pat pažymimas Meko prieraišumas ir meilė Prancūzijos sostinei.
Ekspozicija apima paskutinių penkerių metų projektus ir yra Jono Meko filmų, foto, video ir audio darbų mišinys. Jonas Mekas nuo šešto dešimtmečio kalbėdamas apie savo gyvenimą, draugus ir jį supantį pasaulį, toliau tyrinėja naujas meno sritis ir formatus, tokius kaip video instaliacija, tiesioginės muzikos poveikis, internetinis 365 dienų projektas. Šis projektas pirmą kartą pilnas pristatomas viešai, ne internetinėje erdvėje (kur jis pasirodė 2007 m.). Parodoje taip pat pristatomas naujas, 2009 metų pradžioje startavęs meniniko projektas „1001 Nights“, apimsiantis paties Jono Meko, jo draugų ar kitų kino menininkų sukurtas kino/video/audio istorijas. Parodoje galima išvysti pirmus septynis filmus.
Gegužės 30 dieną Jonas Mekas lankėsi Paryžiuje, dalinosi savo parašais, mintimis ir dainomis. Dar viena priežastis – filmo „Walden“ DVD ir knygos pasirodymas.

Projektas „Quartets“. Keturių mažų projekų pristatymas, kiekvieno keturiose ekranuose: „Destruction quartet“, „Soho quartet“, „Martin Scorsese „The Departed“ filmavime“ ir „The education of Sebastian“.

Laiptai, vedantys į tamsų kambarį, kuriame pristatomi pirmi naujo „1001 Nights“ projekto filmai ir projekto „To Petrarca“ garso įrašas.

356 dienų projektas.

356 dienų projektas (detalė).

„Summer Manifesto“ . 40 vasariškų vaizdų iš Jono Meko filmų fotografijų pavidalu. Pirmą kartą projektas buvo pristatytas 2008 metais Serpentine Gallery (London).

Projektas „491 Broadway“. Garsinė nstaliacija; gyvenimo Soho prisiminimas.

Nauji marškinėliai parodos kuratoriui Benn Northover: „I am a cowboy, I do not argue I shoot“.

Reportažą parengė mūsų specialioji korespondentė Austė iš Paryžiaus.

Šiemet pirmą kartą tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje žiūrovams duris atvers
Scuola Grande della Misericordia, kur bus rodoma Žilvino Kempino instaliacija TŪBA. Lietuvos
paviljonas įsikūrė architekto Jacopo Sansovino XVI a. suprojektuotame renesansiniame
pastate, esančiame šiaurės vakarinėje Venecijos dalyje, Cannaregio.
Žilvinas Kempinas žinomas savo darbais, sukurtais naudojant videojuostą. TŪBĄ menininkas
sukūrė laimėjęs stažuotę Calderio atelje Prancūzijoje. Perregimą tunelį primenanti 26 m. ilgio
TŪBA pritaikyta pagrindinei Scuola Grande della Misericordia salei. Kempino instaliacija veikia
fizinę ir regimąją žiūrovo patirtį kurdama buvimo viduje ir išorėje iliuziją.
TŪBĄ galima suvokti įvairiai: metaforiškai ir geometriškai, tačiau svarbiausia – tiesioginis
patyrimas. Joks nufotografuotas ar nufilmuotas vaizdas neperteikia jausmo, kylančio žengiant
perregimu tuneliu iš lygiagrečiai ištemptų juostų. Žiūrovas tampa neatsiejama kūrinio dalimi.
Kempino darbuose magnetinė videojuosta iš informacijos nešėjos tampa linijiniu laiko ir erdvės
žemėlapiu. Žiūrovai gali pajusti žvilgsnio ambivalentiškumą eidami kiaurai ir aplink TŪBĄ. Tai
tarsi jausminis instrumentas naujai patirti erdvę ir savo kūną, sudarytas iš paprasčiausių
geometrinių formų: kubo, stačiakampio, cilindro ir tiesių linijų.
Žilvinas Kempinas gimė 1969 m. Plungėje ir daugiau nei dešimt metų gyvena Niujorke.
Personalinės parodos: Kunsthalle Wien, Viena (2008); Le Grand Café, Saint-Nazare,
Prancūzija (2008); Šiuolaikinio meno centras, Vilnius (2007); Palais de Tokyo, Paryžius
(2006); P.S.1 Šiuolaikinio meno centras, Niujorkas (2003); Spencer Brownstone Gallery,
Niujorkas (2004, 2006, 2007).
Svarbiausios grupinės parodos: Espéces d’espaces, Yvon Lambert galerija, Niujorkas (2009),
The Immediate Future, Lunds Konsthall, Lundas, Švedija (2009), Now Jump, Nam June Paik
Art Center, Yongin/Seulas (2009), Manifesta 7, Bolzano, Italija (2008); New Work: Zilvinas
Kempinas, Alyson Shotz, Mary Temple, SFMOMA, San Franciskas (2008); Go East,
Modernaus meno muziejus, Liuksemburgas (2008).
2007 m. Kempinas laimėjo Calderio prizą bei rezidenciją Calderio studijoje.
Lietuvos paviljono atidarymo metu bus pristatytas Venecijos bienalei parengtas Žilvino
Kempino katalogas TUBE, kurį išleido DuMont leidykla. Tekstų autoriai: Vilniaus dailės
akademijos profesorius Alfonsas Andriuškevičius, Lietuvos ekspozicijos Venecijos bienalėje
kuratorė Laima Kreivytė, Modernaus meno muziejaus Niujorke kuratorė Veronica Roberts ir
Plymuto universiteto profesorius Malcolmas Miles’as.
Lietuvos paviljono globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, remia Danutė ir
Alain Mallart, Sutkienė ir partneriai, TEO LT, Logotipas, Libra Vitalis, Lietuvos rytas.

Bienalės atidarymo dienos: 2009 m. birželio 4–6 d. Paviljonas dirbs nuo 10.00 iki 20 val.

Paviljono atidarymas: 2009 m. birželio 5 d. 17 val.

Darbo laikas: 2009 birželio 7 – lapkričio 22 d. nuo 10.00 iki 18 val. Nedirba pirmadieniais,
išskyrus birželio 8 d.
Arimiausia vaporetto stotelė: Ca’ d’Oro

Galerijos „Vartai“ informacija.

Gegužės 13 – 17 d. Amsterdame vykusioje 25-ojoje “Art Amsterdam” mugėje Miuncheno galerija „Andreas Binder“ pristatė jaunojo lietuvių tapytojo Andriaus Zakarausko solo parodą. Ši mugė išsiskiria tuo, jog galerijoms leidžia rodyti tik vieno pasirinkto menininko ekspoziciją. Iš viso mugėje dalyvavo per šimtą dvidešimt galerijų, kurių atvežtų menininkų atėjo pažiūrėti beveik 24 tūkstančiai meno gerbėjų. „Andreas Binder“ galerija jau  pristatė Andrių Zakarauską tarptautinėje meno mugėje „Scope Miami“ Majamyje (JAV), o bendradarbiaudamas su šiuolaikinio meno galerija „Vartai“, menininkas jau pristatytas prestižinėse meno mugėse ARCO Madride, Art Cologne Kelne, Vienna Fair Vienoje ir kt. Vienoje iš šių mugių jauno tapytojo darbus pastebėjo žymi Berlyno galerija „Michael-Schultz“, kurioje jis 2007 m. surengė savo solo parodą „First mention“ (liet. Pirmasis paminėjimas). Galerijoje „Andreas Binder“ menininkas savo solo parodą „Lern Malen“ (liet. Mokykis tapybos) surengė praėjusių metų vasarą.

Štai keletas vaizdų iš Andriaus Zakarausko ekspozicijos „Art Amsterdam“ meno mugėje:

Šį pavasarį galerija „Tulips&Roses“ pirmą kartą prisistatė šiuolaikinio meno mugėje „Viennafair“ bei vienos dienos parodoje „7X2″ Berlyne, o šiuo metu ruošiasi trečiajam pasirodymui  Bazel Liste mugėje.

Gegužės 3 d. „Tulips&Roses“ dalyvavo Berlyno galerijų savaitgalyje, gausiai lankomoje vienos dienos parodoje „7X2″, kurioje prisistatė keturiolika galerijų iš Vokietijos, Šveicarijos, JAV. Lietuvos galerija šioje parodoje pristatė vokiečių menininką Thomą Kratz, lietuvį – Liudviką Buklį bei danų kilmės menininkes Nina Beier & Marie Lund.

Tarptautinėje Vienos meno mugėje, vykusioje gegužės 7 – 10 dienomis „Tulips&Roses“ reprezentavosi nuolat su galerija bendradarbiaujan2iais menininkais, lietuviais – Liudviku Bukliu, Gintaru Didžiapetriu, Juozu Laiviu, britė Jesse Ash bei neseniai galerijoje solo parodą turėjusiu, olandu Martijn in’t Veld.

Ekspozicijos vaizdas vienos dienos parodoje "7X2", bendradarbiaujant su galerija Croy Nielsen

Liudvikas Buklys. Neišpakuotas paveikslas, 2009. Ekspozicijos vaizdas vienos dienos parodoje "7X2"

Galerijos stendo ekspozicijos vaizdas Vienos mugėje, 2009