Ričardo Nemeikšio paroda „Spektrinė analizė“ galerijoje „Akademija“

Iki kovo 7 d. VDA galerijoje „Akademija” (Pilies g. 44/2, Vilnius) veikia  Ričardo Nemeikšio  paroda  „Spektrinė analizė”.

Aš tiesiog reaguoju į realybę. Nereikia viso to suprasti tiesmukai, man realybė yra ir giluminė, mentalinė sąvoka. Iš paviršiaus ji gal ir atrodo visai nereikšminga, įprasta, bet iš tiesų ji – pranašaujanti reikšmingus ateities pokyčius. Arba ne. Vis bandau tame susigaudyti, susivokti “save” kontekste, pajaust visumą. Šiaip, neturiu jokių “tabu”, jokių kompleksų ir visai ramiai reaguoju į bet kokius meninės raiškos būdus, nors kai kas man ir visai svetima. Kalbėti, rašyti, aiškinti apie savo darbų genezę nemėgstu, manau, kad tai ne mano reikalas. Dirbdamas aš daugiau pasikliauju pojūčiu nei racionaliu mąstymu. Paveiksle vengiu mistifikacijų, atvirų emocijų, neaiškių “suveltų” formų bei jų santykių, todėl labai dažnai pasinaudoju konkrečiais daiktais, kurie sukuria man “aiškesnę”, konceptualesnę raišką. Jeigu žiūrovas nesupranta, nesuvokia, ką ir kodėl tai darau, tai jokie tekstai ir paaiškinimai nepadės. Geras kūrinys man – visada daugiaprasmis ir daugiabriaunis. Kūrinys gyvena savo “gyvenimą”, o visa kita jau žiūrovo, menotyrininko problema. Tiesa, dailininkų tekstų apie savo kūryba esti įvairių, vieni pakedena savo “gražiąsias plunksnas”, kiti “kabina makaronus ant ausų”. Kitų gi tekstai būna įdomūs, akivaizdu tada, kad menininkas turi literatūrinių gabumų, bet tie rašiniai tampa atskiru meno kūriniu, kuris mažai ką bendro turi su inspiracijos šaltiniu, originalu. Konstruktyvūs, “objektyvūs” tekstai atspindi autoriaus norą, kad žiūrovas būtent tik taip suvoktų ir suprastų jo darbus. Bet ir tai yra ne visa tiesa. Autorius ne visada iki galo racionaliai ir aiškiai suvokia savo kūrinio sukūrimo vidines intencijas.

Ši paroda – tai natūralus darbų ciklo tęsinys, kurį pradėjau dar “kūrybinio kelio” pradžioje ir planuoju toliau tęsti.

Ričardas Nemeikšis