Paskutinioji "Art-o-thlon" laida šį ketvirtadienį

Ar tikrai menininkas mirė? Ar įmanoma nieko nekurti, jei užduočiai duotos priemonės kosmosas ir satelitas? Įmanoma, jei dalyvauji vieninteliame menų čempionate „Art-o-thlon“. Šį ketvirtadienį, paskutinė, tiesioginė menų čempionato transliacija, kurios metu menininkas mirs… O gal turėsime puikią galimybę kartu stebėti šiuolaikinio meno atgimimą?

Menų　čempionatas –　meno suvokimo treniruotė dalyviams ir plačiajai visuomenei su pramoginiais ir teoriniais prieskoniais. Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas – sportinė menų „stovykla“, kurioje dalyvavo jaunieji menininkai, vyko septynias savaites. „Art-o-thlon“ dalyviai klausėsi dėstytojų paskaitų, eksperimentavo, kūrė, iki užkimimo ginčyjosi ir „ėmė“ Vilniaus viešąsias erdves bei LTV eterį.　Dalyvių buityje ir būtyje atsirado šiek tiek šizofreniška dinamika, kurią sąlygojo tam tikros situacijos: meno kūrimo veiksmas mieste buvo perkeliamas į sceninę veiklą, paskaitas, o nuolatinis buvimas ir kūryba kartu išsirutuliodavo į asmeninius bei kūrybinius ginčus. Menų čempionato ingredientai gana įprasti: televizija, menas viešosiose erdvėse, paskaitos, gyvenimas grupėmis, neįprasti užsiėmimai, nesibaigiantys nuotykiai, smulkūs nesutarimai, vakarėliai ir kt. Visa tai, kaip naratyviniai fragmentai, aptinkama visur, tačiau šių ingredientų sujungimas į septynias savaites besitęsiančią kakofoniją įžiebė kažką naujo.

„Art-o-thlon“ kūrėjai turėjo daug idealizmo ir kūrybinių kibirkščių, tačiau absoliučiai unikalus projekto formatas padarė savo: daug netikėtų posūkių, ugningų ginčų, įvairių nesusipratimų. Kaip ir klišių laužymo, naujų veidų ir idėjų, kitokio pašnekesio apie meną. Ir būtinai – aktyvaus ir konkurencingo veiksmo sporto ritmu. Juk nuo senų　senovės dvasingieji lietuviai labiau už visokias

filosofijas ir estetikas mėgo aktyvią veiklą. Šiandien, kai lauko darbai patikėti šiuolaikinei technikai, o ilgi karo žygiai tapo istorijos dalimi, atgaivą sielai lietuviai randa įvairiose sporto šakose. „Art-o-thlon“ – pirmasis tarptautinis menų čempionatas, apjungęs aistrą sportui ir nepatikliai atsargią visuomenės　laikyseną meno atžvilgiu. Televizijos žiūrovai, kitaip nei per krepšinio rungtynes, buvo ne tik žinovai ir viską geriau matantys teisėjai, bet ir aktyvūs čempionato rezultatų lėmėjai.　Todėl jų ir šį, paskutinį kartą, prašome nelikti abejingiems menui – jau pradėjome keisti požiūrį į neabejotinai daugybę diskusijų keliantį reiškinį, todėl sustoti prie finišo tiesiosios būtų tiesiog apmaudu ir neartotloniška.

“Art-o-thlon’o” finalo koncepcija – utopija, o geriausiai ji atsispindi paskutinėje užduotyje: “Menininkas mirė”. Reikia – “Nieko nekurti”. Priemonės: “Satelitas ir kosmosas”. Paskutinė tema išgrynina ir apjungia esminius tarptautinio menų čempionato „Art-o-thlon“ momentus ir klausimus: menininką ir jo statusą, kūrybą, ryšį tarp menininko ir jo kūrinio, santykį su žiūrovais, kolaboraciją tarp individualybių, televizijos kaip naujos meno galerijos įsteigimą, televizinio formato specifiką ir įtaką kūriniui bei menininkui, idėjų ir galimybių santykį.

Kodėl menas taip retai randa vietą televizijoje? Ką „ekranas“ gali duoti menui? Ar viešumas ir populiarumas kenkia menui? Satelitas kaip ryšys, kaip mediumas, išleidžia meną į kitą erdvę, nesvarbu kokia ji – kosminė ar žemiška. Satelitas, per kurį ištransliuojamas „Art-o-thlon“, tampa tikruoju projekto simboliu, kuris pakeičia projekto „šauklį“ – bananą.

Paskutinė tiesioginė “Art-o-thlon” transliacija šį ketvirtadienį, 21:30 Lietuvos televizijoje, Konarskio g. 49. Būtent jos metu paaiškės, kuri menininkų grupė sugebėjo išsilaikyti prieštaringai vertinamoje terpėje ir kuriant komandose vis tik išsaugoti savąjį „aš“. Tiesioginės transliacijos pradžia – 22:05 val.

www.vilnius2009.lt informacija.