Klaipėdos buvusiame klube „Prieplauka“ vienysis audiovizualinės poezija bei alternatyvios video ir kino formos

Lapkričio 20 d. 19 val. Klaipėdos buvusiame klube „Prieplauka“ (Žvejų g. 8) audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ bendradarbiaudamas su Kultūrpoliu vienijasi su video ir alternatyvių kino formų festivaliu „Dezintegracija“. Sutampa ne tik laikas ir vieta, bet ir meniniai vėjai – kinas, paskaitos, muzika, žodžiai. Galbūt reiktų patikslinti – netradicinės, taip pat ir poetinio kino, formos.

Vakarą atversiančio ŠU audiovizualinių menų dėstytojo R.Venckaus paskaitoje „Nuo poetinės metaforos iki videopoezijos“ bus kalbama apie poetinių metaforų raidą ir poezijos vizualizavimą, apžvelgiama poetinio kino pradinininkų kūryba, posttarybinio kino poetinės metaforos, mėgėjiško neprofesionalaus kino kūryba, kurioje pastebimos poetines metaforos.

Po dar vienos edukacijos dozės – žinomo menotyrininko K. Šapokos video paskaitos apie video meną seks „Tarp“ festivalio proga susibūręs (ir, tikėkimės, toliau sėkmingai veiklą tęsiantis) mmpsuf pasirodymas. Tai – electro acoustic minimal projektas, kurio dalyviai anaiptol nėra debiutantai muzikinėje scenoje. Sudarytas iš vokalistės Eglės Sirvydytės, Aivaro Ruzgo (AVaspo) ir Prano Gudaičio (SheeZzanova), trio sulaukė susidomėjimo jau dabar, užkulisiuose kirbant intrigai „Kas gi bus?“.

Muzikos kritiko J. Dobriakovo teigimu,  kai AVaspo (AudioVisual Asp of Poetry) dalyvavimo Lietuvos eksperimentinėje scenoje jau buvo neįmanoma nepastebėti, tapo aišku, kad jie yra būtent tai, ko seniai trūko. Paversdamas savo „ideologės“ – poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės – vizijas garsų ir vaizdų srautu, šis takus kolektyvas sulydo audiovizualinės poezijos katile jaunosios kartos lietuvių kompozitorių, multiinstrumentalistų ir video menininkų talentus. Pakaitomis ramus ir siautulingas, tačiau nuolat kiek nutolęs emociškai, poetės balsas sklando virš įvairių atmosferinių, perkusinių ir šaižių garsų bei triukšmų okeano, pasakodamas asociatyvias istorijas apie šaltą, tamsoką, bet tuo pačiu keistai gundantį pasaulį.

Vakaro bangas toliau audrins Klaipėdai puikiai žinomi atlikėjai – GyS ir d.n.s.

GyS (Gytis Skudžinskas) muzikoje randa laiko matmenį, kurio nėra vizualioje kultūroje. Anot kito eksperimentinės muzikos kūrėjo Ginto K. (beje, su kurio GyS yra įrašęs bendrą projektą „When the Drummer is Smoking“), GyS takeliai vystosi eksperimentinių noise muzikos koliažų logika, kurioje rezonuojančios tuščiavidurės erdvės užpildomos fiziškai juntamomis garso vibracijomis, o nuoseklių ir organiškų kompozicijų eigoje drones stilistika  įgauna neįtikėtino skambesio skaidrumo ir intensyvumo.

d.n.s. atsirado ir gyvuoja kaip savotiška „atsvara” neo-folklorinei projekto DONIS veiklai. Aštrūs garsai, monotoniškos melodijos, monumentalios ritmikos sienos, akustinės džiunglės, priverčiančios klausytojus „lėtinti apsukas“, sustoti stop kadre, kai viena sekundė virsta valandomis.

Iliustracija: Darius Jurevičius „Laukime”.