Kauno fotografijos galerijoje - Ramutė Rachlevičiūtė: Konstruktyvistinė rusų avangardo dalis

Prieš keletą savaičių Kauno fotografijos galerijoje pristatyta garsiausių rusų fotografijos klasikų paroda – „Optimizmo epocha. Sovietinė 1920–1939 m. fotografija”, sulaukė išskirtinio kultūrinės miesto publikos dėmesio. Fotografijos pasaulyje (ir ne tik) puikiai žinomos A. Rodčenkos, V. Tatlino ir kt. asmenybės šioje meno erdvėje bus pristatytos dar kartą sausio 27 dieną 17 val.

Tęsiant meistriškumo pamokų ciklą ir naujaisiais metais, kartu su menotyrininke Ramute Rachlevičiūte, kviečiame plačiau susipažinti su porevoliucinio rusų avangardo – konstruktyvizmo srove ir žymiausiais šios krypties fotomeno atstovais bei jų darbais paskaitoje „Konstruktyvistinė rusų avangardo dalis”.

Konstruktyvizmas – kryptis 1920-ųjų metų rusų mene. Konstruktyvizmo šalininkai iškėlė sau aplinkos konstravimo uždavinį. Jie siekė suprasti naujos technikos galimybes, jos logiškumą, konstrukcijos tikslingumą, o taip pat metalo, stiklo ir medienos estetines galimybes. Prabangai jie stengėsi priešpastatyti naujų formų paprastumą. 1924-aisiais buvo sukurta konstruktyvistų kūrybinė organizacija – OSA, kurios atstovai atrado funkcionalaus projektavimo metodą. Savo teorinėje ir praktinėje veiklose konstruktyvistai padarė eilę klaidų (nepakankamas atsižvelgimas į klimatines sąlygas).

Konstruktyvizmo estetika įtakojo šiolakinio meninio projektavimo atsiradimą. Konstruktyvistų darbų pagrindu buvo kuriami patogūs naudojimui nauji indų, baldų tipai. Ši meno srovė turėjo nemažą įtaką plakatinės grafikos ir knygų konstravimo vystyme. Kai kurios konstruktyvizmo idėjos buvo panaudotos vakarų europos vaizduojamame mene. Terminas „konstruktyvizmas” vakarų mene yra sąlyginis: architektūroje jis apibūdina vieną iš funkcionalizmo srovių, siekusią pabrėžti šiuolaikinių konstrukcijų ekspresiją; tapyboje, skulptūroje ir fotografijoje – vieną iš avangardizmo krypčių, naudojusią ankstyvojo konstruktyvizmo idėjas.

Ramutė Rachlevičiūtė – menotyrininkė, dėstytoja. 1973–1978 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute. 1979-1980 m. Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės parodų rūmai. 1981-1991 m. Valstybinis TV ir Radijo komitetas, kultūros laidų redaktorė. Nuo 1992 m. Vilniaus dailės akademija, galerijos „Akademija“ vadovė. Nuo 1992 m. Vilniaus dailės akademija, Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė. Lietuvos dailininkų sąjungos Dailėtyros sekcijos narė (1992), Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė (2002), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (2005).