Jauniems fotomenininkams diagnozuotas pamazgų perteklius

Jauniesiems Lietuvos menininkams labai pasisekė, nes jie turi daug rūpestingų tėvelių ir senelių (suprask, išmintingų vyresnių kolegų), kurie saugo juos nuo įvairių paklydimų ir tėviškai pabara, kai reikia. Vienas tokių senelių yra žinomas nuogų moteriškų kūnų tyrinėtojas Skirmantas Duchavičius. Pastaruoju metu garbusis menininkas sunerimęs: jaunųjų darbuose per daug vulgarumo ir beprasmybės. Be to, anot Duchavičiaus, akivaizdžiai matomas ir pamazgų perteklius jų sielose.

„Jeigu pilame pamazgas ant kitų, tai liudija, kad turime jų perteklių savyje.

Iki kiekvieno dalyko reikia priaugti. Pavyzdžiui, tą stalą (rodo į kambaryje stovintį stalą) gali su pjūklu nupjauti ir prikalti. O gali palyginti, pašlifuoti, papoliruoti… Taip ir mes save…

Tikslas yra ne plikumą parodyti – grožį, harmoniją. Menas yra vidinė išraiška. Tiek tapyboje, tiek literatūroje, tiek fotografijoje.“

Be abejo, S. Duchavičius yra įsitikinęs, kad visos problemos kyla dėl paaugliško noro būti moderniais ir žalingos biologines euro-šiukšles mums atvežančio Vakarykščio Meno Centro įtakos.

„Dabar visi nori būti modernūs, visi nori būti šiuolaikiški. Net Fotomenininkų sąjungos leidiniuose iki ko buvo prieita… Atsiverti antrą trečią puslapį, o ten fekalija per visą puslapį. Pasaulis yra ne tuo negeruoju dugnu į viršų. Taip, jame daug visokio purvo matome, bet kam jį, tą purvą, biologinį pradą taip rodyti? Storas albumas apie Lietuvos fotografiją ir šitaip pradedamas…

Ir taip visur – ne tik fotografijoje. Pasižiūrėkite, ką VMC atveža. Šiukšlynus, Europos šiukšlynus atgabena mums. Perša neskanius, patologinius, biologinius reiškinius. Visiškas suvulgarėjimas. Protu nepaaiškinama. Man tai yra absoliučiai svetima.“

Kliuvo ir pagrindiniam maestro darbo įrankiui – moteriškėms. Auksiniais laikais jos esą buvo labiau dorovingos, net ir aktams pozuodavo tik nesulaukusios pilnametystės, o dabar didžiąją mergaičiukių daugumą negrįžtamai sugadino cigariukų dūmas.

„Tada pozavo ne moterys – ten mergaitės, mergaičiukės buvo. Penkiolikos, šešiolikos, septyniolikos, aštuoniolikos metų. Tada jos save nuogas buvo mačiusios tik prieš veidrodį. Dabar visi žurnalai užversti visokiomis šiukšlėmis.

Anksčiau moterys buvo drovesnės, kuklesnės, nuolankesnės, tokios mielesnės. Dabar jos išanglėjo, suchamėjo, suvulgarėjo. Tarybiniais laikais nė vienos panelės su cigariuku nebuvo. O dabar… Eini gatve, iš kiekvieno kampo cigariuko dūmas pučia.“

Pranešama, kad po tokios dvasingos ir už širdies griebiančios foto-patriarcho kabos savo noru iš gyvenimo pasitraukė keli jauni fotomenininkai, patyrę baisią gėdą. Tuomet S. Duchavičius susinepatogino ir kiek sušvelnino savo kritiką.

„Galvoju, gal man metai savo daro. Anksčiau mes į tokius vyresnius žmones su ironija žiūrėdavome – dabar aš pats toje ironijos zonoje atsiradau. Gal iš tikro nesuvokiu, kas yra kas.“

Gal iš tikro…