Fotoreportažas iš parodos „Tarp laiko ir istorijos“ VDA „Titanike“

Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija ir nepriklausoma kuratore Julija Čistiakova pristato rezidencijų projektą, skirtą Eliziejaus* sutarties pasirašymo 50-osioms metinėms bei Europos integracijos raidai. Vokietijos, Prancūzijos ir Lietuvos menininkų bendradarbiavimo rezultatu tapo bendra paroda Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Titanikas“ Vilniuje, kuri atidaryta lapkričio 8 d.

Klaipėdos kraštas, per pastarąjį šimtmetį patyręs daugybę istorinių ir geografinių permainų – jis priklausė Prūsijai, Vokietijos ir Rusijos imperijoms, Tarybų Sąjungai ir nepriklausomai Lietuvai, – yra puikus pavyzdys, kaip politiniai sprendimai veikia istoriją, žmonių gyvenimą ir įsitikinimus, peizažą ir teritoriją, praeities ir dabarties kolektyvinę atmintį. Trilypė sąjunga (1882), Antantė (1907), Versalio (1919) ir Eliziejaus sutartys (1963) – visos jos paliko pėdsakus krašto istorijoje.

Trijų šalių menininkai – Martinas Neumaieris (Vokietija), Dominique’as Blais (Prancūzija) ir Žilvinas Landzbergas (Lietuva) – praleido beveik du mėnesius rezidencijoje Nidoje ir pažvelgė į visus pastarojo šimtmečio politinius įvykius šioje mažoje žemės dalyje. Svarbu, kaip menininkai supranta tą istoriją, kuri keitė gyventojų sąmonę, gyvenimą ir vertė ilgėtis to, kas niekada neįvyks. M. Neumaieris rezidencijos metu tyrinėjo ką reiškia būti vokiečiu, kaip galima susieti dabartį ir praeitį ir kaip tai aktualu jam asmeniškai. Ž. Landzbergo asmeninės mitologijos, kurios susideda iš mažiausių, svarbių tik menininkui svarbių smulkmenų, iš pojūčių, patirtų pajūryje rezidencijos metu, susilieja į instaliaciją, kuri persipina su Lietuvių liaudies mitologiją ir turi daugybę simbolinių prasmių. D. Blais darbai nurodo į vienatvės ir izoliacijos sąvokas bei į kontraversiją tarp Rytų ir Vakarų ir perkeltine, ir tiesiogine prasme įvairiuose įvykiuose dabartiniame Klaipėdos krašte. Keičiasi laikas, politinis kontekstas, bei kai kurie peizažo elementai išlieka beveik tokie patys.

Projektui aktualios tokios sąvokos kaip atmintis, užmarštis, rekonstravimas. Menininkai naviguoja tarp egzistuojančių ir išsigalvotų teritorijų bei laiko, tarp geografinių, politinių, ekonominių ir socialinių klausimų. Reikia atskleisti, kaip asmeninė ir visuotinė užmarštis (arba tai, ko nenorime prisiminti) konstruoja ateities ilgesį. Paroda funkcionuoja kaip trumpų pasakojimų archyvas, kuris išplečia lokalinių chronotopų sąvoką, ir siekia suformuluoti nestabilią fragmentišką kartografiją, kur erdvės ir laiko kolizijos susijungia į būseną, artimą pseudomodernistinei melancholijai. Galų gale projektas atskleidžia, kaip kultūrinės mitologijos yra įrašytos į asmeninius laiko, teritorijos/peizažo ir atminties sulyginimus.

Paroda veiks iki 2013 m. lapkričio 30 dienos, „Titaniko“ ekspozicijų erdvėje, Maironio g. 3, Vilnius.

Ši paroda yra Julijos Čistiakovos kuruotos rezidencijos „Tarp laiko ir istorijos“ rezultatas. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje kasmet reziduoja 50 menininkų. Individualiose rezidencijose menininkai laisvai kuria ir leidžia laiką, tuo tarpu teminėse, kuruotose arba produkcijos rezidencijose jie kuria konkrečiomis temomis ir su tikslu pristatyti kūrybą parodose ar leidiniuose. 2013-aisias metais Nidos meno kolonijoje vyko dar dvi kuruotos rezidencijos: „Kritinis turizmas“ ir „Techno-ekologijos“.

* Eliziejaus sutartis, kuri sutaikė abi šalis po Antrojo pasaulinio karo, buvo pasirašyta tarp Prancūzijos ir Vokietijos 1963 m. sausio 22 d.