Fotoreportažas iš parodos „Stiklinės gelsvai žalios mechaninės pelėdos akys“ Smiltynėje

Praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 26 d., Smiltynėje, buvusiuose Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejaus nameliuose, atidaryta savaitę veikusi paroda „Stiklinės gelsvai žalios mechaninės pelėdos akys“. Atidarymo dieną Smiltynėje, skulptorių aikštelėje vyko renginys-piknikas.

Parodos kuratorė Neringa Bumblienė rašo: „Objektas (kaip ir subjektas) niekuomet nėra vienas, paskiras. Jis nuolatos veikia santykyje, kuris apsprendžia jo egzistavimą. Filosofijos, feminizmo studijų ir istorijos profesorė Karen Barad, kalbėdama apie individą bei jo ir grupės atskirtį, kaip pavyzdį mini slime molds (liet. – gleivūnai) amebų kolonijas. Jos geba transformuotis iš tariamai nekoordinuotos, genetiškai identiškų, atskirų ląstelių grupės į vieną „šliužą“ su bendra imunine sistema, raumenimis, nervais bei smegenimis, t.y. daugialąstį organizmą, kuriame atskiros ląstelės atlieka skirtingas funkcijas. Šiuo atveju individas egzistuoja dėl sąveikų, o pati materija – kaip fenomenas, t.y. kaip santykių materializavimas.

Tas santykis gali būti matomas, nežinomas, kuriamas arba nujaučiamas. Kaip specialusis FTB agentas Dale Cooper televizijos seriale „Twin Peaks“, norėdamas išsiaiškinti su nužudymu susijusių asmenų pavardes, akmenimis mėtė į 60 pėdų ir 6 colių (18,4404 m) atstumu pastatytą stiklinį butelį. Cooper pasakojo apie susapnuotą Tibete išvystytą dedukcinę techniką, apjungiančią protą, emocijas, kūno koordinaciją ir ryšius su aplinkiniais. Eksperimento metu Cooper pagalbininkas pagal sąrašą garsiai ištardavo tam tikro asmens vardą, o agentas, susikoncentravęs ties juo, bandė pataikyti į butelį, kol pastarasis sudužo. Tai buvo atsakymas į klausimą.

Objektas, su aplink jį tvyrančiu spiečiumi santykių – esamų, buvusių ir galimų, kartu talpina savyje ir laiką, kuriame visai tai įvyko. Susidūrimo su subjektu(-ais) metu (kuomet kinta jie abu: tiek objektas, tiek subjektas(-ai)) tie santykiai, jų istorijos gali būti papasakotos, suvoktos, nujaustos ar parodytos viename laike – dabar. Tuomet pats objektas yra kaip laiko, kuriame įvyko (vyksta ar dar įvyks) santykiai, konteineris, talpa.

Erdvė Smiltynėje gali būti vienas tokių objektų:

Tai – pusiasalis. Vieta, atskirta vandeniu. Žydintis laukas. Proskyna miške su atsitiktinai išsibarsčiusiais akmens luitais (paimtais iš gamtos, dalinai apdirbtais ar iš naujo įsteigtais kaip meno kūriniai). Joje keturiolika metų vyko skulptūros simpoziumai, kurių metu vietoje Klaipėdos senųjų kapinių buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Erdvė, šalia kurios stovi nameliai, kuriuose seniau buvo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejus, o viename jų – iki šiol gyvena sužeistas paukštis.

Arba katalizatoriumi, pretekstu, alibi.“

Parodoje dalyvavo Aymeric Ebrard, Neringa Bumblienė, Mindaugas Bumblys, Loreta Narvilaitė, Gytis Skudžinskas, Remigijus Treigys, Darius Vaičekauskas.

Šis projektas – Goethe’s instituto Lietuvoje inicijuoto ir organizuojamo projekto „Going Public. Apie galimybes viešai pasisakyti“ dalis.

Projektą pratęs rugsėjo pradžioje iš Kaliningrado atvyksianti menininkė Katerina Cherevko.