Fluxus sugrįžta (tik šį kartą per Klaipėdą)

Atėjo metas ir klaipėdiečius nuosekliai supažindinti su vilniečiams keiksmažodžiu tapusiu Fluxus. Pastariesiems jis asocijuojasi su nepagrįstai iššvaistytais milijonais, korupcija ir degradavimu (vien ko vertas gerb. Kazimieros Prunskienės pasisakymas apie šį meno pasaulio istoriją pakeitusį judėjimą). Visą kovo mėnesį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4) bus rengiamas penkių paskaitų apie Fluxus ir jo narių kūrybą ciklas, kuris skirtas pažymėti Jurgio Mačiūno 1975 metais suorganizuotą Fluxus performansų vakarą „12! žymių vardų: Fluxus Paskutinė vakarienė“. Niujorkiečiai, suvilioti meno pasaulio įžymybių vardais, atskubėjo į kino salę, kurios ekrane išvydo…dvylika žymių menininkų vardų. Mačiūnas dar kartą įrodė, jog publikai kaip ir visam meno pasauliui svarbiausia vardai, o ne kūryba. Šaipydamasis iš publikos, jis šaipėsi ir iš savo buvusių bendražygių, asmeninės karjeros vardan paaukojusius ankstyvuosius Fluxus – kolektyvinio meno naikinimo – idealus.

„Klaipėdoje penki žymūs lietuvių vardai, atvirkščiai, stengsis perteikti Fluxus filosofiją ir praktiką susirinkusiems klausytojams.“ – teigia projekto rengėjai.  Paskaitų ciklą kovo 4 d. 18 val. pradės Lietuvos laisvojo universiteto iniciatyvinės grupės vadovas Darius Pocevičius, kuris bandys atsakyti į klausimą: „Jurgis Mačiūnas- menininkas ar antimenininkas?” Vakaro pabaigoje bus rodomas Jono Meko filmas „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“.
Paskaitų ciklą kovo 31 d. 18 val. vainikuos Jono Meko vizualiųjų menų centro direktoriaus režisieriaus Kristijono Algirdo Kučinsko paskaita „Jono lietuviškumas klausytojams bus rodomas vienintelis lietuvių kalba įgarsintas J.Meko filmas „Ar buvo karas?“. Filmo tema – bandymas suvokti Amerikoje atsidūrusių lietuvių emigrantų padėtį.

Tikėkimės, jog klaipėdiečiams, priešingai nei sostinės gyventojams, Fluxus taps intriguojančio ir gaivališko judėjimo sinonimu.