2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Chamai, tikrumo! Komentaras apie R.Čičelio interviu su A.Raču apie socialinį tinklą Facebook

Autorius:
Tomas Čiučelis
Tomas Čiučelis. Vertėjas, kritikas, menininkas. Vilniaus dailės akademijoje baigė fotografijos ir medijų meno studijas. Domisi medijų filosofija, tekstualumu, aktualiąja kultūra. Skaito pranešimus ir publikuoja straipsnius aktualiomis kultūros temomis, rengia bendruomenines kūrybines iniciatyvas (www.karasas.lt, http://ilfandpetrov.wordpress.com). Išvertė Noamo Chomskio knygą "Hegemonija arba išlikimas" (Kitos knygos) bei Levo Manovičiaus "Naujųjų medijų kalba" (VšĮ MENE). Asmeninius komentarus skelbia tinklaraštyje http://tomchatter.wordpress.com.
pasidalinkite
komentuokite
spausdinkite

racas

Perskaičiau R.Čičelio interviu su A.Raču ir nesugebėjau susilaikyti – turiu publikuoti repliką į tai, ką norisi pavadinti mūsų mentaliteto paradoksais. Rekomenduoju perskaityti prieš tęsiant toliau.

Nieko tragiško šiame interviu, be abejo, nėra. Jokių naujų atradimų skaitant neįvyko, tačiau kalbėti vis tik skatina būtent toji numanoma pasyvi daugelio sąmoningų vartotojų reakcija – t.y., tyla. Tuos varganus kelioliką komentarų po panašiais straipsniais sunku pavadinti „reakcija”. Deja, Delfi vis dar pasitaiko ir sveikų komentarų. „Deja” todėl, kad darosi savotiškai gaila isteriškuose šūksniuose skambančio sveiko balso. Kažkaip sunku įsivaizduoti adekvačiai į komentarus reaguojančią ir nuosekliai juos sekančią Lietuvos internautų publiką. Bet tai kita tema.

Taigi, šiame interviu R.Čičelis iš pažiūros tiesiog kalbina pašnekovą A.Račą apie socialinį tinklą Facebook ir nieko čia ypatingo nėra. A.Račą mes žinome kaip aktyvų politikos apžvalgininką ir komentatorių bei blogerį (beje, Račas yra „Login 2009“ metų interneto žmogus – turėkime tai omenyje). Vis tik nežinau (nors numanau), kodėl tokio pobūdžio pokalbiui pasirinktas būtent jis, tačiau šis keistas interviu pobūdis ir yra mano komentaro objektas. Portalas Delfi.lt vienaip ar kitaip yra viešosios nuomonės ir populiariojo konteksto terpė, kurios turinys visuomet bus įdomus įvairiais aspektais (įskaitant ir antropologinį), tad daugelis bandymų reflektuoti šiandienos kultūros aktualijas tokiose terpėse yra įsidėmėtinas, kadangi jie savotiškai nusako „populiariosios sąmonės“ būseną.

Taigi, skaitome pirmąjį klausimą ir A.Račo atsakymą:

- Kodėl nesinaudojate Facebook’u?

Man nereikia nei Facebook’o, nei Twitter’io. Šiuo atžvilgiu esu konservatyvus. <…> Tai nėra mano bendravimo forma. <…> Manau, tai nėra tikra.

Kritiškai mąstant negalima nepadaryti išvados, jog kažkokio ypatingo analizės gylio (nesakau „kompetencijos“ – galų gale, tai nėra profesionalus pokalbis) toliau ir neverta tikėtis. Pašnekovas nesinaudoja Facebook‘u… ir viskas. Visi atsakymai tokiu atveju tampa tiesiog bendro išsilavinimo ir nenuoseklių patirčių išdava. Čia ir reikėtų padėti ragelį, tačiau R.Čičelis toliau nuosekliai pažeria tokius klausimus, kaip:

- Facebook’e svarbiau kiekybė?

- Kokią galią keisti žmogaus gyvenimą turi Facebook’as?

- Kiek Facebook’e yra informacinio triukšmo?

- Kaip vertinate Facebook’o funkciją „patinka“, kuria reaguojama į kitų vartotojų mintis, nuotraukas, filmukus?

- Kuo skiriasi interneto portalų ir Facebook’o komentarai?

Gerai, klausimai neblogi ir būtų visai ne pro šalį bent kažką adekvataus išgirsti – ypač, jei puikiai žinai, kas yra Facebookas ir domiesi, į ką gi ši nuolat mutuojanti, sunkiai apčiuopiama, kritikuojama, garbinama, ignoruojama, išnaudojama sistema pavirs rytoj. Ir ką gi, mes skaitome atsakymus, kurie, kaip ir reikėtų tikėtis, tėra spekuliacijos pašnekovui nežinoma tema. Juk čia reikalingas ne (tik) aukštasis išsilavinimas, ne (tik) žurnalisto patirtis ir net ne (tik) profesionaliai naudojamas intelektas, o būtent dalyvavimas, patirtis ir skiriamas dėmesys – tebūnie neprofesionalus – aptariamam objektui. Juk Račo persona turi savo simbolinį svorį aktualijų diskurse ir tokie paviršutiniškai nuskambantys jo komentarai (kalbu konkrečiai apie šį interviu) padarys savo – iš inercijos linkčiojančios galvos juk nepapilnės ir jokių naujų judesių jose neatsiras.

Malonu klausyti argumentuotos kalbos ir jausti vertybinius atskaitos taškus (tebūnie jie  ir skirtingi, nei mano ar tavo). Tačiau pojūtis, kuris kyla skaitant Lietuvos žiniasklaidoje apie tam tikras šiuolaikinės kultūros apraiškas, dažnai neturi nieko bendra su malonumu. Civilizuotumas ir intelektualumas patys savaime nėra vertingi, jei nėra naudojami sąžiningai, o sąžiningumas šiuo atveju tiesiog reikalaute reikalauja įvardinti aiškų kontekstą. Juk dažniausia problema yra ne patys pasisakymai ar pareiškimai kuria nors tema, o tokių iniciatyvų kontekstai. Mano minimas interviu apie Facebooką yra prasmingas kaip tam tikrą A.Račo vertybinę skalę apibūdinantis asmeninis pokalbis, tačiau visiškai bevertis profesionaliąja prasme, kadangi jame nėra nė trupučio tos aktualios, daugiasluoksnės problematikos, kurią nagrinėja viso pasaulio sociologai, antropologai, medijų teoretikai ir komentatoriai, enterpreneurs

Štai, kad ir tas pats A.Račo atsakymas į pirmąjį klausimą, „Kodėl nesinaudojate Facebooku?“ Kalbėjimas apie tai, kad bendravimas socialinio tinklo terpėje yra „netikras“ jau nebėra toks įtaigus ir savaime suprantamas, kaip kad gali pasirodyti. Ką reiškia „tikrumas“, jei dauguma šiuolaikinės kultūros apraiškų jau seniai yra anapus modernybėje nusistovėjusio „tikrumo“ – tai ir pakitusi „dalyvavimo“ samprata (nuotolinis dalyvavimas, atstovavimas), ir informacinės visuomenės fenomenas su tokiomis nematerialiomis vertybėmis, kaip duomenys, ir pati informacija, kurios tankis aplink mus diktuoja visiškai kitokią pasaulėvoką, kitokį laiko ir erdvės suvokimą. Prieš 100 metų dar būdavo žmonių, kuriems bendravimas telefonu buvo toks pat „netikras“.Tačiau tai nėra asmeninės reakcijos kritika. Tai yra nesuvaldyto konteksto, nepamatuotos pretenzijos kritika. Žodį „tikra“ laikas keisti žodžiu „aktualu“.

Interviuotojas, mano nuomone, pernelyg neapdairiai (o gal pernelyg pretenzingai) pasirinko pašnekovą temai, kuri reikalauja išsamesnio pristatymo ir aptarimo, jei toks buvo straipsnio tikslas. Tačiau jei tikslas buvo tiesiog asmeniškai pakalbinti Artūrą Račą ir parodyti jo bendrą išsilavinimą ir nuovokumą apie aktualijų sritį, kurios jis nevertina, tuomet viskas puiku – geltonajai spaudai žalia šviesa raudoname fone.

Taip, nereikia mėgti Facebooko tam, kad iš tikrųjų sąžiningai klaustum savęs ir norėtum sužinoti apie socialinių tinklų fenomeną. Daugelis socialinių tinklų vartotojų nėra patenkinti tuo, kas vyksta populiariausiuose tinkluose įvairiausiais klausimais (pvz., asmeninių duomenų privatumo klausimu), tačiau vis tik turi įvairiausių vizijų, kas turėtų būti socialinis tinklas. Jie nuolat susiduria su daugeliu problemų bandydami patys suvokti, ką ši nauja terpė gali pasiūlyti naujo, vertingo ir originalaus, kaip ją galima išnaudoti sąmoningiau ir prasmingiau, o ne apsiriboti vien pasyviu mygtuko „like“ spaudymu ir maniakišku „draugavimu“ su visais. Jau užaugo viena „interneto karta“ – tai dvidešimtmečiai, kurie gimė jau pradėjus veikti pasauliniam žiniatinkliui. Dabar gi jau auga nauja, socialinių tinklų karta ir jos realybės bei aktualijos yra visiškai kitokios, tačiau ne ką mažiau „tikros“, nei prieš tai buvusiose „prarastųjų, “„seksualinės revoliucijos“, „gėlių vaikų“, „komjaunuolių“ ir kitose kartose.


straipsnio komentarai

ca
2010-08-03 09:27

Manau, kad gana didelė dalis interneto vartotojų, neturinčių FB profilio (dažnai jie niekinamas tiesiog iš snobizmo), naudojasi FB ir išbando jo terpę per savo artimų žmonių profilius – taigi, nepilnavertiškai.

Račai, tai – netikra!

[...] Chamai, tikrumo! (Komentaras apie R.Čičelio interviu su A.Raču apie Facebook’ą) 2 August, 2010 Tomas Čiučelis Leave a comment Go to comments Publikuotas ArtNews.lt [...]

Erikas
2010-08-03 21:52

Komentatoriui turetu buti suprantama (kaip issilavinimo neakcentuojanciam, bet ji igijusiam), kad analizes objektas daug geriau matomas is distancijos – taigi nedalyvaujant. Idomu, kaip jis nufotografuotu vaizda, kuriame pats dalyvauja??? Aisku, galima nuspausti mygtuka, ir viskas pavyks (panasu, kad to laukiama is interviu), bet tai ir bus NETIKRA:) Tarp objektyvo ir objekto visada yra atstumas, norima to ar ne. Kitaip bet koks mastymas neimanomas.

ca
2010-08-04 01:26

imanomas visoks mastymas, tik klausimas, ar gali pazvelgti is pozityvios galimybiu lauko puses ne web natives?

Valdas Jugendas – Erikui Cartmanui
2010-08-04 14:19

Dude, being a smart-ass is not kewl

neptūns eteryj
2010-08-05 15:16

racas yra rimtas zurnalistas, todel informacija siurbia is patikimu kanalu. zmogus atsakingai dirba savo darba ir komunikaciniu freestailu neuzsiima.
so, what”s wrong?

balta dėžutė
2010-08-07 14:22

kur čia koks komunikacijos frystailas?
račas šiuo atveju atspindi tokią nykią banalią daugumos nuomonę ir tuo straipsnis delfyje yra superb. maždaug imkite vaikai ir mokykitės kaip nereikia galvoti. na arba rašyti, straipsnių, šiuo atveju.
savo kailiu perėjau per visokias fb mėgimo ir nemėgimo dramatiškas pakopas, bet tai esmė ir yra – jas pereiti. o ne įstrigti kurioje vienoje.
ir man dar daug kas kliuvo. pvz. iš psichologo pozicijos – jei kokia veikla ar įrankis padeda žmogui susimažinti savo vienatvę, – tai kas čia blogo? neg geriau jei “didvyriškai” ir “tikroviškai” sėdi užsidarę arba šokinėja nuo tiltų į upes?

neptūns eteryj
2010-08-09 11:49

na, sakyciau, pats interviu, butent, ir sukaltas ieskant beprecendento. o raco nuomone… manau, joje nera tiek patalogisko nepasitikejimo virtualia tikrove ar komerciniu brainwashingu, kiek T.Č. bando izvelgti.
del psichologiniu momentu, rodos, racas ir paminejo, kad fb pramoginis aspektas jo nedomina, tuo labiau
jo nekankina “amzinojo studento”, “amzinojo don chuano” sindromai. pats interviu autorius galetu karta issamiau aptarti virtualaus laiko, erdves kaip fikcijos problematika… faktai gimsta ne fb’uke… o realiuose lygmenyse…

[...] ir reakcija… Joje man labai patiko interviu vertinimas: Kritiškai mąstant negalima nepadaryti išvados, jog [...]

dpd
2010-08-13 14:55

jei MAŽIAU DAUGiažodžiautum,- būt išvis miela skaityt :)

Rimantas
2010-08-19 10:14

@Erikas, tai jau drėbtelėjai. Aš tau parodysiu miltelių krūvelę (gal net nufotografuoti leisiu), o tu man paskui pateik jų cheminę analizę, gerai?
Feisbūko, jame nedalyvaudamas tu net nematai. Tai tas pats, kaip mėginti analizuoti kokio nors namo gyvenimą, žinanti tik tokio namo egzistavimo faktą, jame net nebuvus.

Pritrūkau
2010-08-23 14:50

Pritrūkau intelekto, kad suprasti kas norėta autoriaus pasakyti šiame straipsniuke. Čia pretenzija Čiučeliu ar Račui? Nors koks bebūtų tas tikslas, jis nepasiektas. Nes autoriaus pozicija liko už uždangos.
O Račo atsakymai normaliam žmogui teisingi ir suprantami. Naudotis facebook’u be komercinių arba savireklamos tinklų yra absurdas. Tai kalbėjimasis pats su savimi prieš veidrodį. Nors ne, gal ne prieš veidrodį, o prieš TV ekraną – gali kalbėti kiek nori ir ką nori protingo, o jokios garantijos, kad tave kas nors girdėjo. Šiuo atveju wordpressas ar ntlogas kur kas geresni, nes jie turi gryžtamąjį ryšį.

Ruta Buciunaite
2010-09-08 22:52
Račas durnius
2010-09-14 13:19

Bet aš taip pat išsiverčiu be šiknaskylės, t.y. šiknaknygės – tiesiog nereikia nepraktiška ir neturiu laiko toms nesąmonėms. :)

T
2010-11-12 22:06

Nebaigiau skaityti straipsnio, nes nematau pagrindo iš Račo interviu pūsti tokį burbulą. Jis tiesiog argumentuotai atsakė, kodėl NEsinaudoja Facebook. Jei naudotųsi – nebūtų straipsnio. Tai argi galima jį kaltinti nekompetncija? Jis tik aptaria priežastis, dėl kurių jis priėmė tokį sprendimą.
Gaila, kad pirmasis straipsnis neišplėtotas ir per sekliai užgriebta, turbūt kaltas primityvus klausimynas; o antrasis – perspaustas ir pritemptas, toks įspūdis, kad buvo norima bet kokia kaina sukritikuoti.

argnI
2010-12-08 05:05

visiškai pritariu T.
toks jausmas, kad buvo norima bet kokia kaina sukritikuot.
tiek ir Račą tiek ir Čičelį.
T.Č. kapstosi per giliai ten, kur tikrai nėra ką kapstyti.

Anonimas
2010-12-22 03:05

0

rašykite komentarą

(nebus rodomas)
 

kiti šios rubrikos straipsniai
naujienlaiškis
naudingi tinklalapiai

© 2014 artnews.lt. Visos teisės saugomos. VŠI "artnews.lt"