Iš tiesų, net nežinau kodėl pasirinkau tokį teksto pavadinimą ir neanalizuosiu projekto, kuris, kuratorių Laimos Kreivytės, Elonos Lubytės ir likusios komandos dėka, yra aiškus ir argumentuotas (be to, pilnas įdomiausių eksponatų, kurių šiaip nepamatysi bet kada panorėjęs) nes tektų, anot, Agnės Narušytės, taip pat tik kartoti aiškinamuosius Laimos Kreivytės tekstus ir tiek…
Taip jau atsitiko, kad [...]
1980 metais dailės kritikas Alfonsas Andriuškevišius publikavo straipsnį apie skulptoriaus Petro Mazūro kūrybą „Tapimas savimi“ (Literatūra ir menas. 1980 rugsėjo 27). 1999 metais dailės kritikas, kuratorius Raimundas Malašauskas, rašydamas apie skulptoriaus Donato Jankausko-Duonio projektą ŠMC, perrašė minėtą straipsnį, pavadindamas jį „Tapimas ne-savimi“.
Pateikiu Raimundo Malašausko teksto dalį, paaiškinančią ką reiškia šis perrašymas: „Pagal pradinę nuostatą perrašymo [...]
Sunku būtų nesutikti su tuo, kad kultūra yra politika, arba kad menas egzistuoja politinėje situacijoje ir yra jos įtakojamas, kad ir kas atrodytų nuo politikos atsiribojusiems, savyje užsisklendusiems dailininkams, menininkams. Tą akivaizdžiai liudija ir komentarai Artnews.lt tinklalapyje po pranešimo spaudai apie Fluxus ministerijos atidarymą. Pavyzdžiui – sveikintinos iniciatyvos, abejotina organizacija; politinis piaras – neatsiejama projekto [...]
„Piešimas ant fotopopieriaus yra mėginimas saugiai perplėšti tikrovės normalumą – atverti duris į nuojautą, kad kažkas yra ne taip“¹ , rašo Agnė Narušytė tekste, pristatančiame klaipėdiečių menininkų grupę „Doooooris“.
Šios grupės kūrybos tarpsnį pristatantis albumas – vienas malonesnių įvykių, nutikusių šių metų pabaigoje. Ačiū fotografei ir renginių kuratorei Eglei Deltuvaitei, „atradusiai“ šią grupę, nusprendusiai išleisti jos [...]
Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiesiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiesiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro „Kultūrpolis“ organizuojamo projekto metu kultūros temomis rašantys žmonės tiria jiems naujas ar mažiau pažįstamas erdves, žmones ir reiškinius. „Kritikos maršrutai“ – keitimasis ne tik informacija, bet ir gyvenamąja aplinka. Projekto [...]
Prisimenu kaip, dar būdamas „naivus“ studentas, berods, kažkurio dėstytojo paskatintas, nešiau iš VDA į Rotušėje vykstantį kažkokį tapybos konkursą, ir savo „šedevrą“. Puikiai prisimenu, kaip tuometinė Rotušės parodų vadovė Dovilė Tomkutė gėdino mane lyg mažą vaiką ir, nė nepasidomėjusi paveiksle esančia tapyba, rėžė ilgą paskaitą apie tai, kad rimti tapybos kūriniai turi būti ir rimtai [...]
Gavęs šios parodos lankstinuką, pamaniau, kad kažkur vyks kažkoks šiuolaikinio meno projektas. Po to perskaičiau, kad projektas vyks „Arkoje“, o tai visada jau šį tą pasako ir apie parodą, o pastudijavęs autorių sąrašą (nors dalis autorių pavardžių buvo nežinomos), jau daugiau ar mažiau galėjau bandyti spėti parodos formatą.
Vis dėlto, paroda, nepaisant to, kad vyksta „Arkoje“ [...]
Vis atidėliojau rašyti šį tekstą ir išsigandau „7 Meno dienose“ pamatęs Laimos Kreivytės straipsnį, nes ir aš ketinau rašyti apie „galią“. Ar nebūsiu pavėlavęs? Laimei, Laimai Kreivytei rūpėjo kas kita.
Neringai Černiauskaitei pasiūlius parašyti apie šią parodą atsakiau, kad ne itin noriu dalyvauti „galios žaidimuose“, t.y., rašyti apie „visų“ proteguojamą, populiarų dailininką (apie vokietės kūrinius, kurie, [...]
7 meno dienose skaičiau Danutės Gambickaitės straipsnį, kad „Artscape” programoje lietuvių menininkai (-ės) atrodo kiek silpniau. Panaši mintis buvo kilusi ir man, lyginant Jurgą Barilaitę su suomiais, Eglę Ridikaitę su estais ir šiuo atveju ir Dainiaus Liškevičiaus interaktyvią instaliaciją su olandų kolegų ekspozicija.
Kita vertus, manau, kad „tiesa slypi kažkur anapus”, nes Barilaitė, Ridikaitė ir Liškevičius, [...]
Džiugu, kad „Tulips & Roses” turi savo įvaizdį, kuris gausybės komercinių ir keleto rimtesnių galerijų tarpe atrodo savitas, argumentuotas ir išgrynintas. Panašu, kad didžioji dauguma čia rodomų projektų bent jau formos prasme krypsta (ar kreipiami) į klasikinio konceptualizmo ir ypač įvairių dabartinių jo atmainų variacijų pusę. Grubiai tariant, domimasi kalbos ir vizualumo santykiu konceptualizmo (plačiąja [...]