Sutikčiau gyventi šioje žemėje visą amžinybę, jeigu prieš tai
man parodytų kampulytį, kuriame ne visada nuveiksi žygdarbį.
Viktor Jerofejev „Maskva-Petuškai“
O, be abejonės, Donato Srogio ir Gintaro Znamierowskio paroda praskaidrina širdį. Čia ne ironija, čia gryna teisybė, ir šio nenuginčijamo fakto priežasčių net nemalonu ieškoti…
Bet, kadangi tiek aš, tiek dalis mano įsivaizduojamų skaitytojų kenčia nuo teleologinio nerimo, [...]
Viename savo interviu (žr. komentarą po straipsniu „Milijonas ir viena iliuzija“) Izraelio menininkas Omer Fast yra kalbėjęs apie inertiška tapusia tendenciją (apie populiariąją kultūrą bei socialinius procesus kalbančiame) mene ieškoti negatyvaus-kritiško-dekonstruojančio požiūrio. Tarkime (mano pavyzdys), šiuolaikinio meno kūrinys, kuriame kalbama apie vitrinos ir reklamos logiką, beveik savaime suprantama, turėtų būti suvokiamas kaip šiuolaikinės vartotojų visuomenės [...]
Tradiciškai Šiuolaikinio meno centras vieną kartą per metus priima Lietuvos dailininkų sąjungos suorganizuotą parodą. Galima tai pavadinti „apydraugiškiu“ gestu: draugišku, turint omenyje nuo pat ŠMC įsikūrimo buvusiuose Parodų rūmuose komplikuotus jų santykius su LDS (pavyzdžiui, dar 2004 m. LDS suvažiavimo metu buvo paskelbtas nutarimas, kuriame teigta, kad „Šiuolaikinio meno centro veikla neatspindi realios šiuolaikinės dailės [...]
Gegužės 8 d. Vilniaus geležinkelio stotyje buvo atidaryta žymios Lietuvos scenografės ir mažai žinomos Lietuvos menininkės Martos Vosyliūtės personalinė paroda pavadinimu„Sekta“. Straipsnį pradedu atidarymo metu įvykusio performanso aprašymu ir vienos iš girdėtų nuomonių perpasakojimu.
Performansą-šokį grojant grupei „Left | Right“ atliko du nežinomi ir, beveik užtikrintai galiu teigti, niekada nebūsiantys žinomi menininkai: mergina ir vaikinas, vietinio [...]
Apžvelgiant pastarųjų kelerių metų stambiausias Europos bienales, iš jų išsiskiria šių metų Kroatijos kuratorių grupės WHW surengta Stambulo bienalė „Kas palaiko žmoniją gyvą?“ („What Keeps Mankind Alive?“). Documentos, Manifestos, Berlyno, Venecijos, Vilniaus kontekste Stambulo bienalės koncepcija atrodo, viena, itin aiškiai apibrėžta, suformuluota ir (!) įvykdyta, antra, išskirtinai fokusuota į politines problemas. (Apie grupės WHW (What, [...]
Viskas prasidėjo taip: prieš mėnesį patekau į ŠMC parodos „Kintančios tapatybės“ atidarymą. („Kintančios taptybės“ – šveicarų kuratorės Mirjam Varadinis kuruota tarptautinė paroda, pirmą kartą rodyta Ciuricho Kunsthause, šiuo metu rodoma ŠMC). Dar prieš atidarymą, tingėdama kalbėti su alaus ir bendravimo malonumų išsiilgusios publikos atstovais, nuėjau į rūsį ir jame aptikau lenkų menininkų Paweło Althamerio ir [...]
Kovo 14 d. Lilyje (Prancūzija) meno centre maison Folie Wazemmes, Lilyje (Prancūzija) atsidarė jaunųjų Baltijos šalių menininkų paroda “Space Oddity”. Joje dalyvauja žinomi jaunosios kartos menininkų kartos atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos: Eglė Budvytytė, Gintaras Didžiapetris, Andris Eglītis, Merike Estna, Ignas Krunglevičius ir Snorre Hvamen, Miks Mitrēvics, Tanja Muravskaja, Krišs Salmanis. Parodos kuratorės – [...]
Vilniaus meno scena po 2000.
Praeitą penktadienį vienoje svarbiausių Rygos meno erdvių – Arsenale – buvo atidaryta viena didžiausių per pastarąjį dešimtmetį lietuvių meno parodų už Lietuvos ribų: Ramintos Jurėnaitės kuruota „Vilniaus meno scena po 2000 m“, kurioje dalyvauja virš dvidešimties įvairių kartų menininkų – nuo Petro Mazūro iki Agnės Bagdžiūnaitės.
Idėja
Parodos idėja (koncepcija šiuo [...]