Į „The Gardens“ parodų erdvę (Konstitucijos pr. 12A (planetariumas) jau atkeliavo Mark Geffriaud parodos „Opening“ atidarymo metu (Roberto Narkaus) daryta nuotrauka. Parodos rengėjos kviečia pažiūrėti, kaip buvo ir kaip yra dabar.

Mark Geffriaud (1977) gyvena ir dirba Paryžiuje. Savo kūryboje šis šiuolaikinis jaunosios kartos prancūzų menininkas apjungia konceptualaus meno strategijas su asmeniniu poetiniu patyrimu. Mark Geffriaud, kuriančio objektus, tekstus, performansus, kūryba Lietuvos žiūrovams pristatoma pirmą kartą. Performansų metu Vilniuje menininkas sukurė vieną ir pasiėmė kitą objektą. Mark Geffriaud kūrinys šiuo metu eksponuojamas parodų erdvėje The Gardens.

Mark Geffriaud personalinė paroda „Opening“ parodų erdvėje „The Gardens“ tęsis iki kovo 21 d.

The Gardens
Konstitucijos pr. 12A (planetariumas)
Trečiadienis-penktadienis
16:00 – 19:00
Šeštadienis – susitarus
www.thegardens.lt

VDA Nidos meno kolonija kviečia menininkus, dizainerius, architektus, kuratorius ir meno tyrėjus pasitikti artėjančią vasarą ir rudenį Baltijos jūros pakrantėje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Kolonija – tai naujas Vilniaus dailės akademijos padalinys, atidarytas 2011 m. kovo mėnesį.

Atokioje vietoje įsikūrusioje ir gražaus kraštovaizdžio supamoje VDA Nidos meno kolonijoje rasite įkvepiančios vienatvės ir laiko, kurių trūksta sparčiame miesto gyvenime. Be to, susipažinsite su užsienio menininkais ir užmegsite kontaktus bendriems ateities projektams, nes vienu metu čia reziduoja mažiausiai 5 menininkai. 2011 metais kolonijoje rezidavo 40 menininkų (iš jų 70% užsieniečiai – visas rezidentų sąrašas). Įdomiausi rezidencijoje sukurti kūriniai bus pristatyti Nidos meno kolonijos žurnale.

Rezidencija Nidoje jums tiks, jeigu:

• intensyvus miesto gyvenimas – kuratoriai, atidarymai, pristatymai – išeikvoja visą jūsų laiką ir energiją, reikalingą meno projektams;

• kuriate įvietintus (site-specific) projektus (reflektuojate gamtinę, kultūrinę, socialinę aplinką, įtraukiate vietinę bendruomenę);

• mėgstate atsitiktinumus ir norite susipažinti bei dirbti (dabar arba ateityje) su menininkais iš įvairių pasaulio šalių;

• eksperimentams jums reikia didelės erdvės – kolonijos studijos yra iki 10 metrų aukščio, be to, paplūdimys ir miškas gali būti jūsų studijos tęsinys.

Paraiškos priimamos iki 2012 m. vasario 15 d. (formą parsisiųsti iš čia). Jas siųskite adresu info@nidacolony.lt.

Rezidencijų laikotarpiai ir trukmė: nuo 1 iki 4 mėnesio 2012 m. birželio 1 d. – gruodžio 31 d. Rekomenduojama rezidencijos trukmė – 2 mėnesiai.

Kaina: Studijos ir gyvenamosios erdvės nuoma – 1423 Lt už mėnesį (birželio–rugsėjo mėn.) ir 1078 Lt už mėnesį (spalio–gruodžio mėn.), įskaitant visus mokesčius, naudojimąsi įranga, viešosiomis erdvėmis, dviračiais ir automobiliu (kuro išlaidas turite padengti patys).

 Stipendijos: Šiuo metu stipendijų neturime. Atrinktiems kandidatams bus išsiųsti patvirtinimo laiškai, reikalingi individualiai ieškant paramos.

Konkursas būna apie 4-5 paraiškas į vieną vietą. Rezidentus atrenka Nidos meno kolonijos taryba. Pagrindiniai atrankos kriterijai: portfolio kokybė ir siūlomo projekto įdomumas ir tinkamumas rezidencijai.

Sąlygos: Kolonija suteikia visas gyvenimo ir socialines sąlygas, reikalingas penkiems reziduojantiems menininkams patogiai ir netrukdant vienas kitam gyventi greta. Kiekviena iš penkių rezidencijų yra išdėstyta dviejuose aukštuose, 65 kv. m. plote, su visais būtinais patogumais. Kolonija yra įsikūrusi maždaug 600 m. nuo jūros, nuo jos netoli iki kopų. Žiūrėkite kolonijos, rezidentų ir renginių nuotraukas. 

Turimos įrangos sąrašą galite rasti čia. 

Jei norite pajusti Kolonijos gyvenimo pulsą ir peržiūrėti menininkų, rezidavusių Kolonijoje nuo 2011 m. pavasario, portfolio, skaitykite Nidos meno kolonijos žurnalą.

Daugiau informacijos apie patogumus, veiklą ir paslaugas – www.nidacolony.lt ir Kolonijos Facebook puslapyje.

Kolonija taip pat laukia pasiūlymų kultūros ir edukacijos renginiams (63 nakvynės vietos).

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Taikos g. 43, Neringa (Nida). 
Tel.: +370 662 45216, vytautas@nidacolony.lt

Artnews.lt drauge su Šiuolaikinio meno centru ledu sukaustytą viduržiemį kviečia kelioms valandoms sutrumpinti, aplankant  karščiu alsuojančią Indijos meno parodą.

Ją aplankyti galėsite atsakę į nesudėtingą klausimą, už kurį dovanosime jums kvietimą dviems asmenims:

kaip anglų kalba skamba parodos „Pokyčių karta: šiuolaikinis Indijos menas“ pavadinimas?

Atsakymus siųskite el. paštu artnews@artnews.lt. Pirmieji trys teisingai atsakę galės džiaugtis kvietimais ir pasiėmę dar vieną žmogų už parankės sniegą trumpam iškeisti į pirmą kartą Lietuvoje pristatomą Indijos meną. Su šiuo kvietimu galėsite aplankyti ir visas kitas šiuo metu ŠMC veikiančias parodas.

Parodoje „Pokyčių karta: šiuolaikinis Indijos menas“ dėmesys sutelkiamas į jauniausiųjų menininkų kūrybą – būtent jų mąstyseną ir dvasią siekiama atskleisti. Tai karta, dar tik ieškanti sau vietos. Ji dar gana gerai pažįsta tautos tradicijas ir istoriją, bet vis labiau įsitraukia ir į globalią technologizuotą realybę.

Paroda Šiuolaikinio meno centre veiks iki kovo 10 d.

Iliustracija: Anay Mann. Ravi, Amaar and Imran, New Delhi, 2004, menininko nuosavybė

VšĮ „Architektūros fondas“ ir leidykla „Baltos lankos“ pristato ilgai lauktą ir labai subrendusį, pataisytą ir papildytą antrąjį knygos Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas leidimą.

Tai geidžiamiausia dovana architektui, vilniečiui, miesto svečiui ir bet kuriam žingeidžiam piliečiui. Nes Vilnius – ža­vingų moderno, art nouveau, arba secesijos, architektū­ros fragmentų, pabirusių Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėse, rinkinys. Vilnius yra trumpa tarpukario modernizmo ištrau­ka, išsiskirianti garsiomis čia tuo metu kūrusių architektų ir dizainerių asmenybėmis ir švaria jų darbų stilistine raiška. Vilnius – kontroversiškas, tačiau įspūdingas sovietinio laikotarpio pėdsakas, bylojantis apie uni­kalią patirtį Europos kontekste, trumpas, bet ryškus postmoderniz­mo blyksnis, susipynęs su vėlyvuoju modernizmu. Pagaliau Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, atskleidžiantis dinamiškus visos šalies procesus: architektūrinius eksperimentus, pasitelkiant naujas tipologijas, medžiagas ir estetikos idėjas, staigų ekonomikos pakili­mą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas.

Leidinio sudarytojai ir autoriai klausia – o koks turėtų būti Kauno architektūros gidas? Kokį miestą jis turėtų atspindėti, be kokių pastatų ar idėjų jis neįmanomas?

Pristatyme dalyvaus:

Dr. Jūratė Tutlytė – architektūros istorikė, pirmojo Vilniaus architektūros gido leidimo sudarytoja ir bendraautorė
Doc. Dr. Nijolė Lukšionytė – menotyrininkė, architektūros istorikė, Vilniaus architektūros gido bendraautorė
Dr. Vaidas Petrulis – architektūrologas, modernizmo paveldo tyrėjas, Vilniaus architektūros gido benaraautorius
Rūta Leitanaitė – architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos Informacinio centro vadovė, antrojo Vilniaus architektūros gido leidimo sudarytoja ir bendraautorė
Almantas Bružas – architektūros tyrėjas ir publicistas,  renginio moderatorius

Leidinį „Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas“ galima įsigyti ir internetiniame meno leidinių knygyne www.artbooks.lt

Projektą iš dalies finansuoja ES programa „Kultūra 2007-2013“

Straipsnį inicijavo Kultūros kontaktų biuras, kuris yra atsakingas už programos „Kultūra 2007-2013″ viešinimą ir konsultacijas pildant paraiškas Lietuvoje. www.kultura2007.lt

Gruodžio viduryje Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“. Parodos kuratorės: Lolita Jablonskienė, Kaj Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga),  dizaineris – Indrek Sirkel, o specialią ir vieningą ekspozicijos architektūrą sukūrė Aleksandras Kavaliauskas ir Andrius Skiezgelas.

Gyva atmintis apie sovietinio laikotarpio Baltijos šalių dailę, dizainą ir architektūrą virsta istorija. Paroda „Modernizacija“ siekiama išryškinti šį į praeitį grimztantį Estijos, Latvijos ir Lietuvos modernios kultūros segmentą, įtraukti jį į pokarinės Europos techninės, socialinės ir kultūrinės modernizacijos kontekstą, praplečiant ryšių tarp Rytų ir Vakarų bei idėjų apykaitos tarp centro ir periferijos sampratą.

Inkorporuotos į SSRS, Baltijos šalys iš dalies išsaugojo senojo gyvenimo būdo elementus, kultūrinę atmintį ir puikavosi išskirtiniu „artimųjų Vakarų“ įvaizdžiu. Legendiniai tapo Baltijos pajūrio kurortai, nauji mikrorajonai, regioniniu savitumu pasižymintys visuomeniniai pastatai, kavinių ir restoranų architektūra. Itin populiarios buvo kasdienio gyvenimo gerovę, komfortą simbolizavusios prekės, sovietinių piliečių medžiotos kaip užsieninis deficitas. Periferinis Pabaltijys į Sovietų Sąjungą, šaltojo karo metais su Vakarais konkuravusią dėl centro ir periferijos statuso, transliavo tarptautines modernios aplinkos ir gyvenimo būdo idėjas.

Parodoje eksponuojami XX a. 7–8 dešimtmečių Estijos, Latvijos ir Lietuvos architektūros, dizaino, taikomosios dailės kūriniai, jų projektai, fotografijos, filmuota medžiaga.

Paroda veiks iki vasario 12 d.

Neapsilankiusiems ir neturėsiantiems galimybės to padaryti paruošėme išsamų fotopasakojimą:

Nuotraukų autorius:  Dima Belush

Lietuvių menininkas Darius Mikšys įtrauktas į galutinį sąrašą didžiausiai Jungtinėje Karalystėje £40,000 Artes Mundi premijai gauti. Premijai iš viso nominuoti 7 menininkai iš Švedijos, Kubos, Anglijos, Indijos, Meksikos, Slovėnijos ir Lietuvos, savo kūryboje naudojantys įvairias medžiagas, akcijas bei kitokias kūrybines strategijas, atkreipiantys dėmesį į socialines problemas bei komentuojantys visuomenės procesus.

Septynis menininkus iš daugiau nei 750 nominacijų atrinko Sofía Hernández Chong Cuy, Contemporary Art at Colección Patricia Phelps de Cisneros, Niujorkas, kuratorė ir dOCUMENTA’os (13) kuratorinė agentė, bei Andersas Kreugeris, Antverpeno M HKA kuratorius.

Septyni premijai pristatyti menininkai:

* Miriam Bäckström (Švedija),

* Tania Bruguera (Kuba),

* Phil Collins (Anglija),

* Sheela Gowda (Indija),

* Teresa Margolles (Meksika),

* Darius Mikšys (Lietuva)

* Apolonija Šušteršič (Slovėnija)

Rudenį nuo spalio 6 d. tris su puse mėnesio Velso Nacionaliniame meno muziejuje veiks premijos galutiniam sąrašui atrinktų menininkų paroda. 

Jos metu bus paskelbtas £40,000 premijos laimėtojas. Kiekvienas iš septynių menininkų gaus po £4000. 

Premiją remia Bank of America Merril Lynch meno ir kultūros programa, taip pat Velso menų ir Kardifo miesto taryba.

2011 m. Venecijos bienalėje pristatytas menininko Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“ vertinimo komisijos buvo įvertintas specialiu paminėjimu.

Kultūros atašė JK inf.

Konferencijos tikslas – supažindinti su naujausia informacija apie įvairias programas, pagal kurias gali būti finansuojami kultūros projektai. Pranešimus skaitys programų „Kultūra 2007-2013″, „Europa piliečiams“, „Veiklus jaunimas“, „Mokymasis visą gyvenimą“ bei Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinės mobilumo programos koordinatoriai. LR Kultūros ministerijos atstovai pristatys pokyčius Lietuvos kultūros finansavimo programose bei papasakos apie numatomą Europos ekonominės erdvės paramą Lietuvos kultūros sektoriui 2012-2016. Pranešėjai taip pat trumpai pristatys programų perspektyvas 2014 – 2020 m. daugiametės finansinės programos kontekste.

Preliminarią konferencijos programą galima parsisiųsti čia.

Kultūros sektoriaus atstovai kviečiami registruotis iki sausio 25 d. el. paštu egle.deltuvaite@kultura2007.lt. Registruojantis reikia nurodyti savo vardą, pavardę, atstovaujamą organizaciją ir el. pašto adresą. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas.

Praėjusį šeštadienį, sausio 21 d., duris atvėrė nauja parodų erdvė „The Gardens“, kuriai vadovauja kuratorės Gerda Paliušytė ir Inesa Pavlovskaitė. Kadangi tokių įvykių Lietuvos meno padangėje pasitaiko gana retai, smagu pristatyti jį ne tik šviežiais įspūdžiais įkvėptoje apžvalgoje, tačiau ir foto pasakojime.

Pirmoji galerijos paroda – prancūzų (post)konceptualaus menininko Mark Geffriaud specialus galerijai sukurtas projektas „Opening“, kuriuo jis įprastam parodos atidarymui suteikė poetinį atspalvį. „Atidarymas“ įvyko dviejų veiksmų deriniu: tekstų, įdiskursinančių parodos sumanymą, skaitymu Planetariumo tamsoje, stebint nuolatinę ten rodomą kosmoso virsmų programą (tik šį kartą vietoj ponios Danutės, Planetariumo direktorės, balso specialiai paruoštą 45 minučių programą skaitė pačios „The Garden“ įkūrėjos) bei kolektyvine nuotrauka, kurioje užfiksuota galerijos durų perdavimo prancūzų menininkui ceremonija. Šias duris, jei menininkas įvykdys tai, ką žadėjo, jis įstatys jas savo būsimo namo galiniame įėjime, vedančiame į sodą.

Grupinės nuotraukos fotosesiją ant Planetariumo stogo, žibančio kupolo fone, pratęsė leidimasis įspūdingos Planetariumo konferencijų salės laiptais, pasiruošiant, kaip daugeliui nesunkiai krito į akis, kinematografiškoje aplinkoje atliekamam moters-orkestro Molly Nylsson koncertui.

Unikalus, nes praktiškai nepakitęs, Planetariumo pastatas bei interjeras išties turi ką pasiūlyti kitokių patirčių mėgėjams. Įdomu, kokius naujus erdvių patyrimo plyšius „Atidarys“ galerijos projektai ateityje.

Kviečiame žiūrėti fotoreportažą iš galerijos atidarymo vakaro:

Nuotraukų autorė: Giedrė Nalivaikaitė.

(AV17) galerija skelbia konkursą ir parodą „Naujojo avangardo“ objektas“ ir kviečia dalyvauti nebijančius eksperimentuoti menininkus.

Kas tai? Novatoriškas, nematytas, rytdienos meninis sprendimas. Kandžios socialinės, politinės potekstės, vartotojiškos kultūros ir visuomenės kritika, destrukcija, tradicijų atmetimas, polinkis į opoziciją ir naujų, eksperimentinių formų paieška – tai avangardas. Ar šiandienos meno kūrinys gali atskleisti pasipriešinimą nusistovėjusioms socialinėms, politinėms ir kultūrinėms normoms?  Na, o su kuo “kariauji” tu?

Dalyvavimo sąlygos:
1.    konkurse gali dalyvauti skirtingų meno šakų (tapyba, skulptūra, video,
grafika, juvelyrika, fotografija ir kt.) profesionalūs menininkai;
2.    konkurso tikslas yra identifikuoti inovatyvius ir originalius
sprendimus, atitinkančius nustatytą konkurso temą. Darbo vertinimo
kriterijai: novatoriškumas, meninė ir estetinė vertė, koncepcijos
orginalumas, kūrybiškumas, meistriškumas.
3.    konkursui teikiamo darbo sukūrimo metai turi būti ne ankstesni nei
2011-ieji;
4.    iki 2012 m. kovo 15 d. menininkai turi pateikti: dvi ar tris geros
kokybės (bent 1 MB) darbo nuotraukas, darbo konceptą, užpildytas dalyvio
anketą bei gyvenimo aprašymus (CV). Siųsti elektroniniu paštu:
info@av17gallery.com  arba (AV17) galerija, Aušros Vartų g. 17, Vilnius;
5.    atrinktų darbų paroda vyks nuo  kovo 28d.  iki  balandžio 25d.  (AV17) galerijoje (atrinktų darbų autoriams apie dalyvavimą parodoje bus pranešta asmeniškai iki kovo 23d.).

Konkurso dalyvius atrinks ir vertins – Jurgita Ludavičienė (menotyra), Žilvinas Landzbergas (skulptūra), Gintautas
Trimakas (fotografija), Beata Sietinšienė (juvelyrika).

Prizinis fondas:
(AV17) Galerija apdovanos pirmų trijų vietų nugalėtojus prizais bei galimybe surengti galerijoje personalinę parodą pirmosios vietos laimėtojui.

Daugiau informacijos galima rasti čia. Dalyvio anketą galima parsisiųsti čia.

Programa veikia dviem kanalais. Pirma, Rupert sukuria terpę individualiems kūrybiniams projektams atsirasti ir vystytis – visi dalyviai programos metu įgyvendina savo asmeninius projektus. Kiekvienam, atsižvelgiant į jo projekto pobūdį, paskiriamas tarptautinį pripažinimą turintis tutorius, kuris suteikia informaciją, žinias, ir su kuriuo dalyvis individualiai dirba visą programos laiką. Antra, programa siūlo patirčių ir įgūdžių, kurie regimi kaip profesionalios karjeros vystymo instrumentai, paketą: š̌alia veikia intensyvus renginių (kelionės, seminarai, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės ir t.t.) tvarkaraštis, kuriame dalyvauja ir bendradarbiauja visi programos dalyviai.

Pagrindiniai Rupert programos dalyvių veiklos vadovai bei asistuojantys tutoriai: Lolita Jablonskienė (Nacionalinės dailės galerijos vadovė), Kęstutis Kuizinas (Šiuolaikinio meno centro direktorius), Deimantas Narkevičius (menininkas), Raimundas Malašauskas (nepriklausomas kuratorius), Kristupas Sabolius (filosofas), Virginija Januškevičiūtė (ŠMC kuratorė), Auridas Gajauskas (filosofas), Will Holder (dizaino teoretikas), Andrea Phillips (architektūros ir meno kritikė), Robert Snowden (meno kritikas). Programa rūpinasi: Jonas Žakaitis (Tulips&Roses), Darius Žakaitis (iniciatorius), Aurimė Aleksandravičiūtė (Tulips&Roses), Ignė Aleksandravičiūtė (Rupert koordinatorė), Inesa Pavlovskaitė (Rupert koordinatorė).

Rupert programos 2012-2013 metų dalyvių paraiškos randamos www.rupert.lt, pildomos ir iki kovo 1 d. siunčiamos elektroniniu paštu.

Kontaktai:
 www.rupert.lt, 
info@rupert.lt