Įrašo „Apie Gasiūno kozirius „Swedbank meno apdovanojimo 2009″ konkurse“ komentarai

Autorius: Fotoreportažas iš „Swedbank“ meno apdovanojimo“ 2009 parodos | artnews.lt

Fotoreportažas iš „Swedbank“ meno apdovanojimo“ 2009 parodos | artnews.lt — Thu, 18 Mar 2010 09:11:55 +0000

[...] kodėl vis dėlto šis apdovanojimas atiteko lietuviui ir atskleidė visus J. Gasiūno kozirius, tačiau po šios parodos akivaizdu, kad pagrindinis lietuvio koziris – konkurencijos [...]

Autorius: „Swedbank“ meno apdovanojimo“ 2009 paroda Šiuolaikinio meno centre | artnews.lt

Sun, 14 Mar 2010 13:11:46 +0000

[...] „Swedbank“ meno apdovanojimas“ įsteigtas 2000-aisiais metais. Jo tikslas – įvertinti dailininkų pasiekimus šiuolaikiniame mene, jų novatoriškumą ir tarpkultūrinį darbų suprantamumą. Praėjusiais metais buvo pakeisti keli šio meno apdovanojimo konkurso organizavimo aspektai. Nuo 2008 metų prie Baltijos šalių-dalyvių prisijungė Švedija ir Rusija. Taip pat buvo nuspręsta kas antrus metus menininkų-nominantų darbų grupines parodas rengti už Estijos ribų, vienoje iš konkurse dalyvaujančių šalių. Praėjusių gruodį „Swedbank meno apdovanojimo“ nominantų paroda vyko ir apdovanojimas nugalėtojui įteiktas „Rygos meno erdvėje“ Latvijoje. Primename, jog 2009 m. apdovanotas lietuvių tapytojas Jonas Gasiūnas. [...]

Autorius: kirtikas

kirtikas — Wed, 30 Dec 2009 19:15:03 +0000

skaitant si straipsni ir po to zvilgtelejus i komentarus, dar karta pasitvirtino desnis, kad zmones mato tai, ko bijo arbai tai, ka is anksto yra nusistate pamatyti.
1. teksto autore niekur tekste nesako, kad gasiunas premija gavo uz technika. Sako, kad technika (taigi ir jos pagalba atsiskleidziantis pasakojimo daugiabriauniskumas) galejo buti vienas is pagrindiniu koziriu. Juolab nesako, kad tarp nominantu jis vienintelis buvo tapytojas (kaip neteisingai suprato Lukas Milius). Sako, kad pirmas atvejis, kai prizas suteiktas uz tapybos darbus. Ir tai tiesa, nes ir Miksas Mitrevicas ir Maetammas naudoja platesnes raiskos priemones nei vien tik tapyba.
2. siame tekste apskritai nera jokios darbu analizes ir ambiciju jas daryti, todel Tomo Draksto pastaba yra netinkama. Juk autore aiskiai apibreze, kas bus rasoma: “ remdamasi jo išsakytomis refleksijomis ir įspūdžiais iš konkurso, toliau trumpai apibūdinsiu kiekvieną kozirį“. Taigi primityvia pavadintos „Fausto“ analizes is viso nevadinciau analize – tai siuzeto aptarimas, siekiant iliustruoti issakytas mintis. Taip pat nereiketu reiksti pretenziju del platesnio kontekto nebuvimo, nes tai aiskiai nera teksto tikslas. Juk kalbeti galima apie viska ir daug, taciau tam reiketu daug atskiru tekstu. O kad negalima kalbeti apie kurinius, kuriems inspiracijas teikia sovietine patirtis, negyvenus patiems tuo laiku, visiskai nesutinku. Vadinasi negalima tyrineti ir reiksti mintis apie antikos, bizantijos mena ir poparta, nes negyvenome tuo laiku? Reikia visad turet galvoj, kad tame kontekste negyvenusio zmogaus mintys niekad jo neatitiks, bet jos yra vertingos tuo, kad atspindi laiko didtancija ir pasikeitimus joje. Tai savaime jau didele vertybe ir visa laime – ji neisvengiama.
3. kadangi autore sieke susumuoti kozirius, kuriuos konferencijoje ivardino pats Gasiunas (nei prideti, nei atimti), jo issakytu pastabu apie kitu menininku darbus ivardinimo straipsnyje negalima laikyti vagyste. Juk nerasysi visur „pasak Gasiuno“, „anot Gasiuno“ ir t.t. vienoje vietoje buvo paaiskinta, kad juo bus remiamasi ir to uztenka. Akylesnis skaitytojas supranta tokius dalykus.
4. is paskutinio komentaro aisku, matyt, kad vyresni (ypac) dailinininkai klaikiai bijo buti „isstumti“ jaunesniu, nors tai priklauso tik nuo ju paciu. Ka milius „iskaite tarp eiluciu“ man pasirode tiesiog komiska, nes as niekur tokios minties neizvelgiau ne per nago juodyma. Taigi kaip tik pradziog Jurasiene dar gana dziugiai sako, kad niekas nelauke Gasiuno laimejimo, o jis va ir jaunesne Iinciuraite pralenke. Kuo pasizymi sis tekstas apskritai – jame nera nei gyrimo, nei peikimo, tiesiog vienoje vietoje isreiksta subjektyvi nuomone apie „butinybe neuzsistoveti vietoje“, o toliau destoma, kas buvo issakyta paties dailininko. Is kur tada komentatoriu pasipiktinimas ir kaltinimas „igelimu“? ar jie nesupranta kitokios kalbos, isskyrus tik gelima arba dziugavima? O gal laikote blogu tonu is viso sneketi apie dar kazkokius kozirius, mat apie juos gali sneketi tik pats dailininkas? As straipsnyje matau tik bandyma buti objektyvia + siek tiek susirupinimo, kad ne kiekvienas gero dailininko darbas yra geras, ir nepabijojima tai issakyti. ko bijote, ta matote, brangieji.
5. del paveikslu skaiciaus, tai cia geras klausimas. Nes publikuoti visur tik keturi darbai, tie patys rodyti ir per konferencija, nuotraukose irgi matyti tik keturi. Gal eksponuoti buvo keturi, o kiti du rodyti portfolijo?

Autorius: Lukas Milius

Lukas Milius — Wed, 30 Dec 2009 09:55:37 +0000

Jolanta Marcisauskaite Jurasiene apsimelavo. Gasiunas parodai pateike ne 4, o 6 paveikslus. Gasiunas kaip tapytojas nera vienisas nominantu sarase. Marko Maetammas ir pries metus perkonkuraves Inciuraite Miksas Mitrevicas taip pat yra tapytojai. Tai kam skiesti, kad tapyba buvo netiketas koziris siame konkurse? Kodel Marcisauskaitei, teigianciai, kad sovietines refleksijos nebeaktualios mene nepakritikavus Deimanto Narkeviciaus, Gintaro Makareviciaus ar Mindaugo Navako? Placiame kontekste, kodel neigelus Richteriui, Kabakovui ar Kieferiui uz ju pastangas permastyti praeiti? Ir ar apskritai ji gali kritikuoti Gasiuno kuryba kai negyveno toje epochoje? Perskaicius si moksleiviska rasineli tarp eiluciu persiskaito tokia mintis: „Nacionaline dailes galerija issidure siusdama durna Jona Gasiuna i konkursa, kuriame jis neplanuotai laimejo. Geriau reikejo siusti jauna ir protinga, kad pralostu“.
Sveikinimai menininkui!

Autorius: Tomas Draksas

Tomas Draksas — Wed, 30 Dec 2009 09:43:59 +0000

„Gasiuno darbai – tai pastangos kovoti su bendraja amnezija. Uzmirsimu. Sios pastangos yra butinos formuojant ateiti issaugojimui“, — Iris Muller Westermann.
Uz tai, o ne uz kazkokia ypatinga technika Gasiunui buvo skirta premija. Jo nuopelnas hibridinio stiliaus tapyboje suradime, sis stilius atskleidzia daugiabriauni pasakojima, kurio be atminties neperskaitysi. Todel J. Marcisauskytes-Jurasienes tekstas besiremiantis tik pavirsutinisku darbu analizavimu, atrodo kaip vargana rimtos menininko koncepcijos falsifikacija. Bandymas panagrineti paveiksla „Faustas“ tiktu nebent Zmuidzinaviciaus kurybai, kur pastebimas tik milziniskas rozinis debesis padumavusiomis akimis. Labai jau tautiskai romantiska. Arba primityvu. Be to, teksto autore Gasiuno komentara apie Magnuso Wallino kurini pateikia kaip savo. Tai vagyste. Idomu, ar Gasiunas tai zino?

Autorius: Skaitytoja

Skaitytoja — Fri, 25 Dec 2009 23:36:20 +0000

Geras tekstas. Tik Gasiuno dumai nera tokia jau visiskai originali technika – pasidomekit Jiri Georgo Dokupilo suodziu tapyba. O kad Gasiunas turi galva ant peciu ir moka save pristatyt ne blogiau uz Marcinkeviciu, tik kitomis priemonemis – seniai zinoma. Taciau – kodel gi ne? Jei atrode geriausia, tai ir buvo ivertintas. Sveikinu!

Autorius: kitas

kitas — Wed, 23 Dec 2009 08:37:05 +0000

geras poziuris