.
2014    10    27

Antano Gudaičio piešinių ir estampų paroda „Žmonės žiūri į žvaigždes“ Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje

artnews.lt

A. Gudaitis

Lapkričio 7 d. 16 val. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) atidaroma Antano Gudaičio (1904 – 1989) piešinių ir estampų paroda „Žmonės žiūri į žvaigždes“, skirta paminėti dailininko 110-osioms gimimo metinėms.

Parodos leitmotyvu pasirinktas dailininko Antano Gudaičio (1904 – 1989) kūrinio pavadinimas. Poetiška žvilgsnio į žvaigždes metafora išreiškia kilnesnių tikslų siekį, kuris neabejotinai vėdė šį dailininką gyvenimo ir kūrybos keliais. Lyrinio ekspresionizmo atstovu tituluojamas A. Gudaitis visuomenei pirmiausiai yra pažįstamas kaip tapytojas, kurio kūryboje, pasak tyrinėtojų, dera prancūziškas racionalizmas ir lietuviškas jausmingumas. Ši paroda skirta atskleisti kitą, ne mažiau svarbią bei produktyvią dailininko kūrybos sritį – piešinius ir estampus. Ekspozicijos pradžią ženklina ankstyvieji Paryžiaus laikotarpio darbai, sukurti 1930 – 1932 m. Stiliaus požiūriu A. Gudaičio piešiniuose jaučiami modernistinių krypčių atgarsiai: art deco, neoklasicizmo, ekspresionizmo. Temos aspektu kūryboje dominuoja moters, ypač motinystės tema, daug aktų ir portretų, taip pat teminių, tarpukario laikotarpiu populiarių kompozicijų. A. Gudaitis išbandė ir sausos adatos techniką: jo raižiniai buvo eksponuoti 1935 m. Košicėje (Čekoslovakija), kur įvyko pirmoji lietuvių grafikos paroda užsienyje. Paties menininko pasakojimu, estampus jam spaudė senukas iš Monmartro, kuris, sakėsi, kažkada spausdino ir paties Rodeno darbus.

Kita dalis eksponuojamų darbų sukurta XX a. 7-8 deš. Tai – portretai, teminės filosofinės, Lietuvos kaimo, pajūrio gyvenimo ar netgi groteskinės kompozicijos. Didelė dalis piešinių yra eskizai paveikslams, pakartoti ne vieną kartą, tačiau jie funkcionuoja kaip savarankiški meno kūriniai. Šiuo laikotarpiu A. Gudaitis fragmentiškai sugrįžta prie kai kurių tarpukario laikotarpio siužetų, kuriuose metaforine kalba užkoduotos tiek savojo laikmečio, tiek individualios aktualijos. 8-to deš. antroje pusėje dailininko kūryboje svarbią vietą pradeda užimti metaforiškas paukščio motyvas. Paukštis netikėtai atsiranda kartu su žmonėmis prie stalo ar gretinamas su autoportretu. Tokios sąsajos – tarsi autoironiškas dailininko žvilgsnis į save ir aplinką, bylojantis, kad lyriškumas, dramatizmas, filosofinės gelmės bei lengva šypsena ir kūryboje, ir gyvenime žengia kartu.

Paroda veiks iki gruodžio 7 d. Parodos kuratorė: Aušra Vasiliauskienė.

Iliustracijoje: Antanas Gudaitis, Akrobatas, 1973.