Aleksandras Ostašenkovas Šiaulių dailės galerijoje

Vasario 19 d. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaryta garsiojo Šiaulių fotografo Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko portretas“. Fotografas bene labiausiai pripažintas už septynis metus kurtą fotografijų ciklą „Mirties sodas“, kuris albumo pavidalu išleistas 2008 m. Jame fotomenininkas fiksavo slaugos ligoninėje paliktus lėtą mirtį pasitinkančius ligonius. Kaip teigė pats autorius, jam visada buvo svarbios mirties, išėjimo, laikinumo temos, tam tikras jų apmąstymas bei įsižiūrėjimas. Nors, paties teigimu, fotografas nesistengė šia tema ir vaizdais dirbtinai šokiruoti žiūrovų, šis ciklas išlieka vienas įtaigiausių išėjimo tema sukurtų kūrinių, kur įamžintos nebylios mirties laukimo valandos veržia gomurį kiekvienam žiūrovui.

Ciklas „Neįvardyto laiko portretas“ kurtas nuo 1968 m. iki šių dienų, todėl laikas čia tampa svarbiausiu personažu. Tačiau jo neįmanoma užfiksuoti ir atpažinti, todėl nuotraukose regimi tik jo būvimo palikti ženklai.

Paroda veiks iki kovo 13 d.

A. Ostašenkovas gimė 1951 m. liepos 7 d. Šiauliuose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo1976, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys nuo1982. Nuo 1999 Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. 1999 suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2004 ir 2008 apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premija.

Svarbiausi darbai: fotografijų ciklai Prisiminimai (1969–2002); Kapinės, kuriose dažnai lankausi (1969 –); Portretai (1973 –); Šiaulių dramos teatras. Aktoriai ir spektakliai (1976–1989); Saulės miestas (1979–1987); Prie jūros (1977–1988); Tas mažas didelis pasaulis (1994); Izraelis. Kelionės užrašai (1997); Kitas krantas (1976–2004); Mano miestas (2000–); Mane užauginusi moteris (2002); Mirties sodas (2004–2008); Neįvardyto laiko portretas (1968–2010); Būsenos (2007 –).