A. ir P. Galaunių jubiliejui skirta paroda „Lietuvos meno palikimo sargyboje" Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Sausio 30 d., penktadienį, 16 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) įvyks renginys, skirtas ilgamečio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus, menotyrininko ir pedagogo Pauliaus Galaunės 125-osioms ir solistės, lietuviškos operos pradininkės Adelės Galaunienės 120-osioms gimimo metinėms paminėti bei parodos „Lietuvos meno palikimo sargyboje“ atidarymas.

Prieš parodos atidarymą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje pranešimą „Tai, kas padaryta, – liko visiems“ apie P. Galaunės darbą leidžiant „Lietuvių liaudies meno“ albumų seriją skaitys Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namų rinkinių saugotoja dr. Inga Nėnienė, o apie A. Galaunienės nuopelnus Lietuvos muzikai pasakos ir pranešimą „Adelė Galaunienė – pirmoji lietuvių Violeta G. Verdi operoje Traviata“ skaitys Kauno miesto muziejaus skyriaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muziejininkė muzikologė Kristina Vaitkūnienė.

Pagrindinis akcentas Adelės ir Pauliaus Galaunių gimimo jubiliejui skirtoje parodoje šįkart tenka liaudies menui. Prisijungiant prie Lietuvos „Muziejų kelio“ programos, kuri šiais metais plėtoja liaudies meno grožio temą, parodos žiūrovai kviečiami prisiminti „Lietuvių liaudies meno“ albumų seriją. Šios serijos pradininkas buvo P. Galaunė, 1955–1968 m. parengęs 6 knygas: „Medžio dirbiniai“ (dvi knygos), „Keramika“, „Skulptūra“ (dvi knygos), „Raižiniai. Tapyba“ ir 1970 m. už tai apdovanotas LSSR valstybine premija.

Parodos ekspozicijoje pristatoma tik nedidelė dalis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkiniuose saugomo Lietuvos liaudies meno aukso fondo, kuris pakliuvo ir į minėtą leidinių seriją. Kai kurie serijos knygų puslapiuose atsidūrę liaudies meno kūriniai savo muziejinę istoriją pradėjo dar nuo 1907 m. įkurtos Lietuvių dailės draugijos rinkinių, kiti jų 1925 m. pirmą kartą sėkmingai Lietuvai atstovavo Monzoje (Italija) dekoratyvinio meno parodoje, 1931 m. lietuvių liaudies meną garsino parodose Skandinavijos kraštuose (Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje). Į leidinius pateko ir tokie liaudies meno kūriniai, kuriuos tegalime išvysti jau tik albumų ir autentiškų jų maketų puslapiuose, taip pat eksponatai su įdomiomis, kartais šmaikščiomis savo likimo istorijomis, užfiksuotomis P. Galaunės plunksnos ir taip pat pristatomomis parodos lankytojams.

„Tai ne vėtra, kuri išlaužia šilą, – šilas ataugs; tai ne audra, kuri susuka verpetan sodžius, – jie susitaisys. Čia, kai palaidosime senąją žmonių kartą, – palaidosime amžiais išnešiotą gyvąją lietuvio dvasios kūrybą (…)“, – rašė P. Galaunė, išsakydamas begalinį susirūpinimą liaudies meno palikimu ir jo išsaugojimu.

Paroda veiks iki kovo 1 d.